Saeimai pristatyta galutinė tyrimo, dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo, ataskaita. Gruodžio 18 d. buvo pristatyta LV parlamentinės tyrimo komisijos (suburtos š. m. vasarą) dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo ir plėtros darbų, tyrimas. Pagrindinės išvados:
1. Esminės klaidos projekto pradžioje
Dar 2012 m. Susisiekimo ministerija įvertino, kad „Rail Baltica“ integracija su Ryga bus brangesnė nei pirminės sąmatos, kurios paskaičiuotos 41 proc. mažesnės, nei turėjo būti. Be to, buvo numatyta, kad „Rail Baltica“ Latvijoje projektavimo terminas bus 2 metai, o dabar akivaizdu, kad jis buvo nustatytas klaidingai dėl galiojančių Latvijos statybos standartų ir žemės išpirkimą visuomenės poreikiams reglamentuojančių teisės aktų.
2. Klaidos nacionaliniame tyrime, skirtame nustatyti „Rail Baltica“ maršruto vietą Latvijoje
Latvijoje 2014 m. Transporto ministerijos konkurse ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas buvo atrinktas pagal mažiausią kainą, neatsižvelgiant į bendrovės „RB Latvija“ paslaugų aprašymo kokybę. Iš 8 Rygos kilpos variantų Nacionalinė iniciatyvinė grupė atrinko 3 variantus, iš kurių vienas – brangiausias ir neoptimaliausias pagal Komisijos išvadą – buvo toliau perduotas tvirtinti ministrų kabinetui, kur jis buvo patvirtintas nelyginant su kitais variantais, o ministrai neturėjo galimybės palyginti derinimo variantų sąnaudų ir naudos. Be to, pasak Komisijos, Nacionalinės iniciatyvinės grupės kompetencija (2014-2015 m. laikotarpiu) ir Rygos kilpos variantų vertinimo procesas buvo nekokybiški, nes į grupės sudėtį nebuvo įtraukti balsuojantys ekspertai, turintys tokio lygio geležinkelių projektų valdymo patirties.
3. Netinkamas finansavimo valdymas
Teisės aktuose buvo numatytas tik Susisiekimo ministerijos dalyvavimas ir atsakomybė užtikrinant finansines grandines, stebint ir kontroliuojant lėšų panaudojimo efektyvumą. Finansų ministerija ir Susisiekimo ministerija ignoravo finansinę riziką tuo atveju, jei Europa nefinansuotų vienos iš Latvijos veiklos sričių. Susisiekimo ministerija neinformavo Vyriausybės apie realias projekto išlaidas (2019-2023 m.). Taip pat Ministrų kabinetui buvo sakoma, kad Europa visur ir visada finansuos „Rail Baltica“ projektus 85 proc. iš ES lėšų ir 15 proc. iš nacionalinių lėšų.
Tačiau nuo pat pradžių buvo aišku, kad norint turėti veikiantį geležinkelį, ES finansavimas negali būti taikomas daugeliui išlaidų eilučių.
4. Sąnaudų stebėsenos trūkumas
Projekto išlaidos nuolat didėjo ir nebuvo tiksliai atspindėtos nacionaliniame biudžete, be to, nebuvo vieno pareigūno, kuris stebėtų visas projekto išlaidas ir prireikus praneštų vyriausybei. Pinigų srautai taip pat buvo planuojami į priekį, tikintis, kad Europa anksčiau ar vėliau viską finansuos. Nesuprantami premjerų ir finansų ministrų (2015-2024 m.) veiksmai nesigilinant į šį klausimą.
5. Projekto atidėjimas
Nuolatiniai pakeitimai projektavimo ir statybos metu didino sąnaudas ir gerokai vėlavo įgyvendinti projektą nustatytais terminais. Pakeitimai buvo daromi daugiau nei 100 kartų ir niekur nebuvo leista laikytis viršutinių išlaidų ribų, nes Vyriausybės lygmeniu niekada nebuvo apibrėžtas projekto biudžetas, nustatytas kelio planas, griežti terminai ir paskirtas atsakingas asmuo.
Komisijos teigimu, projekto „Rail Baltica“ pagrindinis etapas galėtų būti baigtas ne anksčiau kaip 2033-2035 m., jei nebus finansavimo apribojimų; priešingu atveju – iki 2040 m. Dėl projekto vilkinimo daugiausia kalta Teisingumo ministerija, nes jai nepavyko rasti bendro sprendimo, kaip paspartinti žemės nusavinimą.
6. Vyriausybės priežiūros trūkumas
Nepakankamas Finansų ir Teisingumo ministerijų dalyvavimas ir rizikos valdymas iki 2023 m., išlaidų vertinimo trūkumai. Europos Komisija nefinansuos 17 regioninių stočių statybos, tačiau jos buvo įtrauktos kaip nacionalinio intereso objektas.
Ministrų kabineto sprendimai priimti fragmentiškai ir neatlikus išsamaus informacijos vertinimo. Vyriausybė, priimdama įprastus finansavimo sprendimus, niekada nevertino ir nenagrinėjo viso projekto sąnaudų, plano, terminų, biudžeto požiūriu.
7. Neefektyvus valdymas
Dėl Latvijos teisinės sistemos, valdymo sistemos, nepakankamo tarpžinybinio bendradarbiavimo, nepakankamos finansinės priežiūros ir, svarbiausia, nepakankamo ministrų pirmininkų ir ministrų dalyvavimo, strateginių ir politinių sprendimų priėmimas ir atskaitomybė faktiškai liko valstybės tarnybos lygmenyje. Komisija daro išvadą, kad dėl vyriausybės patirties trūkumo, didelių projektų valdymo tvarkos nebuvimo, procesų nekontroliavimo ir atsakomybės stokos buvo pasiektas dramatiškas rezultatas, turintis ilgalaikių finansinių pasekmių šaliai.
Informacinis šaltinis: https://www.lsm.lv/r aksts/zinas/latvija/18
Parengė: Vilius Arlauskas Trečiasis sekretorius
Tel.: +371 67350752
Mob.: +371 26190198
El. paštas: [email protected]
