Čekija vėl pateko į “sveikiausių” ES ekonomikų dešimtuką, užimdama devintąją vietą naujausiame Čekijos institucijų sudarytame ekonominės gerovės ir “finansinės sveikatos” indekse (Lietuva šiame indekse – 15, KB past.). Paskutinį kartą 9 poziciją Čekija užėmė 2022 m., o vėlesniais metais dėl padidėjusios infliacijos smuko žemyn. Analizę atliko agentūra „Europe in Data“ ir bankas „Česká spořitelna“. Šįmet Čekijos geresnė pozicija siejama su sumažėjusia infliacija ir stabilizuota valstybės skola. Tyrime taip pat atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip BVP augimas ir būsto kainos. 2023 m. infliacija sumažėjo iki 2,7 proc. ir priartėjo prie Čekijos nacionalinio banko tikslo, o tai pagerino bendrą šalies ekonominę padėtį. 2022 m. infliacija siekė 15 proc. Valstybės skola taip pat atrodo tvariau. Nors nominalioji viešojo sektoriaus skola pernai viršijo 3 trln. kronų, ekonomikos augimas padėjo sumažinti jos santykinį lygį iki maždaug 42 proc. BVP. Dėl to Čekija pateko tarp trijų mažiausiai įsiskolinusių ES šalių. Nepaisant teigiamų ekonomikos veiksnių, ekonomikos konkurencingumą lėtina prastėjantis būsto įperkamumas ir aplinkosaugos problemos, o didžiausias iššūkis – darbo našumas ir menka sukuriama pridėtinė vertė. Čekijos BVP sudaro 80 proc. Vokietijos BVP, tačiau Čekijos BVP, sukuriamas per 1 darbo valandą, sudaro tik 60 proc. vokiečių BVP. Tai reiškia, kad čekai turi dirbti penktadaliu ilgiau, kad kompensuotų mažesnį našumą. Tyrime taip pat pažymima, kad šalies eksporto pridėtinė vertė yra septinta mažiausia ES, o tai rodo, kad šalis pasikliauja “surinkimo darbais”, o ne inovacijomis, technologijomis ir žiniomis. Čekijos augimą stabdo ir mažėjantis vartojimas vienam gyventojui, palyginti su perkamąja galia; tai reiškia, kad čekų pinigai verti mažiau. Nuo 2019 m. vartojimas sumažėjo nuo 84 proc. iki 74 proc., lyginant su ES vidurkiu.
Informacijos šaltinis: ČTK
