Australija:
Dabartinė padėtis
Australijos BVP šiuo metu vertinamas apie 1,61 trln. eurų, šalis yra 12-a didžiausių pasaulio ekonomikų sąraše ir 10-a pasaulyje pagal BVP dalį, tenkančią vienam gyventojui (apie 60 000 eurų).
Ekonomikoje vyrauja paslaugų sektorius, kuriame sukuriama 68% šalies BVP, tačiau išlieka labai svarbūs kalnakasybos ir žemės ūkio sektoriai (kartu paėmus sudaro 8% BVP) ir tai sudaro net 68% Australijos eksporto. Australija yra viena svarbiausių žemės ūkio produktų eksportuotojų pasaulyje. Šiuo metu pagrindiniai eksploatuojami gamtiniai ištekliai yra anglis, geležies rūda ir urano rūda.
2024 m. trečią ketvirtį Australijos ūkis augo 0,3 % palyginus su antruoju, metinis BVP augimas sudaro apie 0,8 %. Šiuo metu infliacija sudaro 2,8 %, o tai yra pirmas kartas nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., kai ji nukrito žemiau 3% viršutinės Australijos Rezervų banko tikslinės ribos.
Australijos ir Naujosios Zelandijos centriniai bankai, ekonomikos ekspertai, think-tankai
Infliacijai ilgą laiką buvus virš 3 proc., Rezervų bankas jau ilgą laiką nekeitė palūkanų normų dydžio, šiuo metu esančio 4,35 proc. lygmenyje.
Vyriausybės išlaidos pasiekė aukščiausią visų laikų lygį dėl pastangų mažinti pragyvenimo išlaidas bei valstybės tarnautojų atlyginimų padidėjimo. Viešasis sektorius šiuo metu sudaro rekordinius 27,9 proc. BVP, tai žymiai daugiau nei priešpandeminiu dešimtmečiu, kai vidutinės viešojo sektoriaus išlaidos siekė 22,5 proc. Vyriausybė aiškina, jog daugiau išlaidaudama, ji skatina imančią stagnuoti ekonomiką. Valstijų vyriausybių išlaidos taip pat išaugo iki rekordinių aukštumų.
Darbo rinka išlieka stipri, nors nedarbo lygis siekia 4,0 %, tačiau naujų darbo vietų daugėja didesniu tempu, nei tikisi ekonomistai. Darbo užmokestis per metus padidėjo 3,5%.
Siekiant išspręsti darbo jėgos (ypač kvalifikuotos) trūkumą pagrindiniuose Australijos augimo sektoriuose, taip pat plėtojant viešąją infrastruktūrą ir atsinaujinančios energijos išteklius, labai svarbi yra migracijos reforma.
Ekonominio augimo prognozės
Prognozuojama, kad 2024-2025 metais Australijos ūkis turėtų augti 1,7%-2,5%. Vis tik griežtos finansinės sąlygos ir prasta realiųjų pajamų perspektyva turės įtakos augimui.
Australijos namų ūkiai patyrė didžiausią disponuojamųjų pajamų kritimą EBPO per pastaruosius dvejus metus, o ekonomistai prognozuoja, kad prireiks dar dvejų metų, kol perkamoji galia atsigaus iki priešpandeminio lygio. Blogesnė situacija tik Danijoje (iš EBPO šalių).
Australijos ekonomika 2024 m. pradžioje beveik sustojo, o metinis augimas buvo silpniausias per daugiau nei tris dešimtmečius.
Prognozuojama, kad infliacija 2025 metais svyruos 2-3% ribose.
Planuojamas namų ūkių išlaidų mažėjimas, to pagrindinė priežastis – būsto kainų augimas ir būsto kreditų kaštų didėjimas.
Trečiąjį 2024 m. ketvirtį Australijos išteklių pramonės pelnas sumažėjo 8,8 proc. iki 28,4 mlrd. EUR. Nuosmukis bus smūgis federaliniams finansams, kurie labai priklauso nuo pajamų iš žaliavų eksporto. Ne išteklių sektoriaus pelnas per ketvirtį sumažėjo 1,7 proc., o didmeninės prekybos sektoriaus uždarbis – sumažėjo 4,8 proc.
Problemos ir rizikos, su kuriomis susiduria Australijos ūkis
Infliacija, geopolitinis nestabilumas ir konfliktai, žaliavų kainų nestabilumas, palūkanų normos ir NT įperkamumo problemos šiuo metu yra didžiausios rizikos šalies ekonomikos augimui.
• Siekiant sumažinti infliaciją iki 2–3% tikslinės ribos, Australijos centrinis bankas išlaiko griežtą pinigų politiką.
• Siekiant pagerinti viešųjų finansų tvarumą, šalyje vykdomos tolesnės fiskalinės reformos. Su visuomenės senėjimu susijęs išlaidų spaudimas stiprėja.
• Nestabilios pajamos iš pagrindinių eksportinių naudingųjų iškasenų. Smunkant geležies rūdos ir kritinių mineralų kainoms, šalies kalnakasybos sektorius susiduria su rimtomis problemomis: dėl geležies rūdos kainos kritimo Australijos biudžeto pajamos nuo metų pradžios sumažėjo 38 proc., o ličio kaina nukrito net keturis kartus. Maža pardavimų diversifikacija (pagrindinis klientas – Kinija) veda prie nestabilumo pajamų srityje.
• Australijos namų ūkių vartojimo perspektyvos tebėra pagrindinis vidaus
neapibrėžtumas.
Silpnas namų ūkių vartojimas gali išlikti ilgiau nei tikėtasi tuo atveju, jei realiosios pajamos ir toliau augs vangiai. Ypač tai aktualu mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams.
• Būsto įperkamumas šalyje yra mažiausias nuo 1973 m. Nuo 2020 m. namų kainos Perte, Adelaidėje ir Brisbene yra pakilusios 50%. Tuo tarpu atlyginimai tik 12%. Pastaraisiais metais nuomos kaina kyla maždaug 8% per metus. Ekspertai nurodo, kad viso to pagrindinė priežastis yra stipriai didėjanti imigracija. 70% visų įvažiuojančiųjų papildo būsto nuomininkų gretas. Būsto nuomos kaina auga, tačiau tuo pat metu naujai pastatomų būsto kiekis mažėja. Tai lemia labai išaugusios statybos darbų kainos, komplikuotos ir ilgai trunkančios statybos leidimų išdavimo procedūros. Dar viena priežastis – negative gearing mokesčių politika, kuri labai palanki įsigyti NT ir nemokėti už jį jokių mokesčių, tuo pat metu tikintis, kad NT vertės prieaugis bus didesnis už nuostolius jį nuomojant. 2024 m. pabaigoje bendra Australijos būsto vertė sudarė rekordinę 6,7 trilijono EUR sumą. Per pastaruosius metus jis išaugo 480 mlrd. EUR, o nuo 2020 m. vidurio bendra Australijos būsto vertė šoktelėjo 2,3 trilijonų EUR arba 52 proc.
• Migracijos reforma yra labai svarbi siekiant išspręsti darbo jėgos (ypač kvalifikuotos) trūkumą pagrindiniuose Australijos augimo sektoriuose, ypač plėtojant
viešąją infrastruktūrą ir
įsisavinant atsinaujinančios energijos išteklius.
• Kad Australija iki 2050 m. galėtų pasiekti net-zero (vyriausybė kelia sau tokį tikslą), būtinas energetinis virsmas visuose ūkio sektoriuose, įskaitant pramonę, transportą, žemės ūkį ir buitinį vartojimą.
• Elektromobilių baterijų gamybai būtinų naudingųjų iškasenų sektorius Australijoje linkęs uždaryti kai kurias kasyklas. Silpnesnis nei tikėtasi elektromobilių pardavimų augimas praėjusiais metais pasaulyje sustabdė baterijų metalų bumą, o dar didesni nuostoliai prognozuojami 2024 metams, nes pasaulį užtvindė pigus ir nešvarus Kinijos remiamų Indonezijos kasyklų nikelis. Australijoje šiuo metu yra tik viena rentabili ličio rūdos kasykla.
• Viktorija ir Naujasis Pietų Velsas nuo 2028 m. susidurs su dujų trūkumu, nes Baso sąsiaurio telkiniuose gavyba mažėja, o kuro paklausa didėja. Trūkumas piko valandomis gali atsirasti jau kitais metais, jei žiema pasitaikytų vėsesnė, nei įprasta. Šiose valstijose koncentruojasi pagrindinė Australijos pramonė ir gyvena 56 proc. visų Australijos gyventojų.
• Australijos ekonomika turi labiau diversifikuoti sektorius, kuriuose yra didesnis potencialas padidinti našumo augimą. Kasyba yra didžiausias Australijos pramonės sektorius, sukuriantis apie 15 procentų
pridėtinės vertės, tačiau jis yra
ir Australijos ekonomikos produktyvumo problemos esmė. Sektoriaus našumas per pastaruosius penkerius metus buvo reikšmingai neigiamas – vidutiniškai minus 3,2 proc. Kalnakasybos našumo augimas 1984-2000 m. laikotarpiu buvo gerokai didesnis nei 6 proc. per metus.
• Verslo investicijos yra recesijoje, o pagal ekonomikos produktyvumo augimą Australija smuko į 30 vietą tarp 35 turtingųjų pasaulio šalių. Nuo 2016 m. darbo našumas Australijoje nebeauga, o tai reiškia didesnes išlaidas verslui ir vartotojams, mažesnes realias pajamas ir mažėjantį investicijų konkurencingumą.
Naujoji Zelandija:
Dabartinė padėtis
Naujosios Zelandijos ekonomika priskiriama prie itin išvystytų laisvosios rinkos ekonomikų. Pagal nominalų BVP tai 52-oji pagal dydį nacionalinė ekonomika pasaulyje. Metinis nominalus BVP siekia 226 mlrd. EUR. Augimas 2022 m. sudarė 2,4 proc., 2023 m. – 0,6 proc., o 2024 m. tesiekia 0,1 proc. Dabar metinė infliacija sudaro 2,2 proc., tendencija kol kas mažėjanti ir tai yra mažiausia infliacija nuo 2022 metų. Nedarbas siekia 4,8 proc.
Šalies ekonomika yra viena iš labiausiai globalizuotų ir labai priklausoma nuo tarptautinės prekybos, daugiausia su Kinija, Australija, JAV, Japonija, Pietų Korėja, Europos Sąjunga, Singapūru. Dvišalės prekybos su Kinija metinė apyvarta sudaro apie 22 mlrd. EUR, eksportas į Kiniją yra nežymiai
didesnis už importą. Metinis šalies eksportas sudaro 53,9 mlrd. EUR.
Po 1983 m. pasirašyto Naujosios Zelandijos susitarimo dėl glaudesnių ekonominių santykių su Australija, ekonomika glaudžiai derinama su Australijos ekonomika.
Nors Naujosios Zelandijos paslaugų sektorius sudaro virš 70 % viso BVP, tačiau didžiausia ūkio šaka išlieka žemės ūkis. Didelės gamybos pramonės šakos apima aliuminio gamybą, maisto pramonę, metalo apdirbimą, medienos ir popieriaus gaminius. Toliau eina naudingųjų iškasenų gavyba, elektros gamyba, dujų gavyba, vandens ir atliekų tvarkymas. Sparčiai auga informacinių technologijų sektorius. Naujosios Zelandijos doleris yra 10 paklausiausia valiuta pasaulyje.
2023 m. Naujosios Zelandijos biudžeto deficitas sudarė 1,7 proc., prognozuojama, kad jis šiek tiek mažės 2024 m.
Makroekonominėje politikoje šiuo metu linkstama prie ribojančios pozicijos. Naujosios Zelandijos rezervų bankas 2024 m. lapkritį palūkanų normą sumažino iki 4,25 proc.
Ekonominio augimo prognozės
Pasak Naujosios Zelandijos vyriausybės, numatoma, kad Naujosios Zelandijos realaus BVP augimas 2024-2025 m. turėtų sudaryti apie 1,2-1,7 proc. Privatus vartojimas susilpnės dėl užimtumo mažėjimo ir didėjančių hipotekos aptarnavimo išlaidų. Didesnės palūkanų normos ir mažėjančios būsto kainos sunkins investicijas. Tikimasi, kad nedarbas taip pat didės dėl lėtesnio aktyvumo augimo. Sulėtėjusi paklausa ir santykiniai stabilios energijos kainos turėtų palaipsniui mažinti infliaciją 2024–2025 m. Vis tik aukštos būsto nuomos kainos Naujojoje Zelandijoje infliacijai neleis toliau mažėti 2024 m.
Anot Naujosios Zelandijos finansų ministro N. Willis, šalies ekonomikos perspektyvos apskritai nėra teigiamos, o augimo prognozės – nuviliančios, augimas bus lėtesnis, nei tikėtasi. Nepaisant to, Vyriausybė yra pasiryžusi mažinti mokesčius, padidinti valstybės išlaidas, o taip pat sieks ekonomikos auginimo strateginių tikslų: didins eksportą, pasirašė prekybos sutartis su Persijos įlankos šalimis, Kosta Rika, Islandija ir Šveicarija bei sieks LPS su Indija, skatins kosmoso ir biomedicinos inžinerijos sektorius.
Tarptautinio turizmo atsigavimas ir stipresnis Kinijos vartojimo augimas augins eksporto augimą. Nedarbas palaipsniui didės dėl lėtėjančios ekonominės veiklos ir gausėjančios darbo jėgos dėl gyventojų skaičiaus augimo.
Aukštos elektros energijos kainos verčia stabdyti kai kurią gamybą, todėl Naujoji Zelandija, artimuoju laikotarpiu gali imti importuoti SGD, ko iki šiol nedarė.
Problemos ir rizikos, su kuriomis susiduria Naujosios Zelandijos ūkis
Infliacija, didelės palūkanų normos ir susilpnėjusi išorės paklausa šiuo metu yra didžiausios rizikos šalies ekonomikos augimui.
• Didžiausias iššūkis daugeliui Naujosios Zelandijos gyventojų yra hipotekos palūkanų normos. Šalies namų ūkiai skolingi 191 mlrd. EUR būsto paskolų ir pradelstų paskolų iš viso 720 mln. EUR, o tai yra net 65 % daugiau nei prieš metus.
• Ilgalaikėje perspektyvoje Naujosios Zelandijos ekonomika toliau kentės nuo žemo darbo našumo, mažo atlyginimų augimo, įgūdžių trūkumo, diversifikacijos
trūkumo ir nepakankamų
investicijų į infrastruktūrą.
• Tyrimai rodo, kad keturi pagrindiniai šalies bankai riboja konkurenciją ir taip didina savo pelną, o asmeninės bankininkystės paslaugų srityje stinga konkurencijos. Keturi didieji bankai, kuriems priklauso apie 90 % viso bankų turto Naujojoje Zelandijoje, dažnai derina kainas, todėl rinkos dalys yra labai stabilios ir slopinama konkurencija. Šie bankai naudojasi struktūriniais pranašumais, tokiais kaip mastas, finansavimo sąnaudos ir prekės ženklo atpažinimas, todėl mažesniems bankams sunku konkuruoti. Pagrindiniai Naujosios Zelandijos bankai pastaraisiais metais buvo labai pelningi, palyginti su tarptautiniais bankais.
• EBPO pažymi, kad dėl išlaidų viršijimo po pandemijos padidėjo vyriausybės išlaidų ir BVP santykis. Ataskaitoje taip pat įvardijamos tokios Naujosios Zelandijos problemos kaip nepakankama infliacijos kontrolė, biudžeto balansavimas, švietimo finansavimas ir nepakankamas dėmesys darbo našumo augimui. Pabrėžiama, kad reikia sistemingo požiūrio į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos.
• Stagnuojanti šalies ekonomika verčia vietinius gyventojus išvažiuoti iš šalies, o naujų atvykėlių nebepritraukia. Daugiausia šalį palieka 25–44 metų amžiaus žmonės.
Informacijos šaltinis: Australijos ir Naujosios Zelandijos centriniai bankai, ekonomikos ekspertai, think-tankai
Parengė:
Patarėjas Minijus Samuila, +37070653047, [email protected]
