Simona Buziliauskienė, Inovacijų agentūros Rinkų plėtros skyriaus vadovė
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė – vienas iš nedaugelio sektorių, kuriame realus proveržis gali įvykti jau šiandien. Šis sektorius geba kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, integruoja inovacijas iš kibernetikos, fotonikos, inžinerijos ir dirbtinio intelekto sričių – ir kartu prisideda ne tik prie ekonomikos augimo, bet ir prie nacionalinio saugumo stiprinimo.
Ką jau praradome laukdami „kažko“?
Ilgą laiką šį sektorių stabdė nelanksti finansavimo sistema, kuri nesuteikė įmonėms realių galimybių augti ir veikti tarptautinėse rinkose. Situacija keičiasi – atveriame finansavimo galimybes šiam sektoriui, o tai leidžia tikėtis teigiamų pokyčių artimiausiu metu.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gynybos pramonė kūrėsi iš esmės be valstybės strateginio užnugario. Prieš septynerius metus Vilniuje įvyko pirmasis tarptautinis gynybos forumas „Baltic Miltech Summit“, maždaug tuo metu pradėtos ir pavienės gynybos eksporto skatinimo iniciatyvos. Vis dėlto jos nebuvo sisteminės – finansavimas buvo vykdomas tik iš valstybės biudžeto, o ES fondai liko neprieinami.
Rinkomės saugų kelią – gilinomės į ES finansavimo taisykles ir rizikas, bet ne į galimybes. O dabar galime skaičiuoti, ką praradome. Tuo metu kitos šalys, tokios kaip Estija, drąsiai investavo ES lėšas į gynybos eksporto skatinimą. Estijos gynybos sektorius šiandien yra ne tik labiau išvystytas, bet ir labiau matomas tarptautinėse vertės grandinėse. Puiku, kad pastaraisiais metais stipriai išplėtėme skatinamąsias priemones, kuriomis turime galimybę pasivyti ir aplenkti.
Prieš porą metų buvo patvirtintos Gynybos ir saugumo pramonės plėtros gairės, kurių tikslas – ne tik didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, bet ir skatinti lietuviškos kilmės produktų eksportą. Tad kyla klausimas: ką mes Lietuva, iš to laimime? Kokias matome gynybos eksporto galimybes?
Eksporto pajamos. Šiuo metu eksportas sudaro apie 30 % sektoriaus apyvartos, tačiau galėtų siekti bent dvigubai tiek.
Pozicijos tarptautinėse tiekimo grandinėse. Gynybos pramonė veikia pagal ilgalaikius ciklus – patekti į tiekimo grandinę gali užtrukti keletą metų, tačiau patekus į ją įmonės gali užsitikrinti stabilius užsakymus dešimtmečiams. Jei mūsų įmonės nespės į šiuos procesus, jų vietas užims konkurentai.
Technologinės ekosistemos stiprėjimas. Eksportuojant gynybos produktus dažnai reikalingas aukšto lygio technologinis pajėgumas. Gynybos sektoriaus eksporto skatinimas gali paskatinti inovacijas ir technologinę pažangą vidaus gynybos pramonėje. Tai savo ruožtu gali turėti teigiamą poveikį ir kitiems ekonomikos sektoriams.
Lietuva – paklausi eksportuotoja
Mūsų atliktos įmonių apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos gynybos pramonė vis labiau įsitvirtina tarptautinėse rinkose – eksportas sudaro daugiau nei 30 proc. Pagrindinės eksporto kryptys apima Šiaurės Ameriką, Europą, ypač Skandinaviją, Baltijos šalis, Vakarų bei Vidurio ir Rytų Europą, taip pat Pietų Afriką, Keniją bei , Artimuosius Rytus ir Aziją.
Lietuvos įmonės siekia ne tik pristatyti galutinius produktus galutiniams vartotojams – ginkluotosioms pajėgoms ar saugumo tarnyboms – bet ir tapti patikimais komponentų tiekėjais tarptautinių gynybos gigantų vertės grandinėje. Vis dėlto eksporto plėtrą riboja specifiniai sektoriaus iššūkiai – ribotos finansavimo galimybės, ypač dvejopos paskirties produktams, bei dideli tarifiniai ir netarifiniai barjerai, kuriuos gynybos įmonės turi įveikti norėdamos sėkmingai veikti globaliose rinkose.
Pirmą kartą – finansavimas eksporto skatinimui ir gynybos įmonėms
Pastaraisiais metais jaučiame lūžį gynybos sektoriaus finansavime. Liepos mėnesį paskelbta daugiau kaip 12 mln. eurų vertės eksporto skatinimo priemonė „Pasirenk eksportui“ – pirmoji, kurioje aiškiai numatyta galimybė ir prioritetas dalyvauti gynybos bei saugumo pramonės įmonėms.
Pagal šią priemonę mažos ir vidutinės įmonės gali gauti iki 150 000 eurų dotaciją savo aukštos pridėtinės vertės arba gynybos sektoriaus produktų sertifikavimui ir pristatymui užsienio rinkose, taip atveriant kelią realiai eksporto plėtrai.
Rizikos, kurias teks suvaldyti
Gynybos sektoriaus eksporto plėtra neišvengiamai susijusi su tam tikromis rizikomis.
Reguliacinė rizika – susijusi su sudėtingais ir lėtai veikiančiais eksporto leidimų procesais, ypač kalbant apie dvejopos paskirties prekes. Šiuos mechanizmus būtina padaryti skaidresnius, greitesnius ir nuspėjamus.
Technologinė rizika ypač aktuali inovacijų srityje – ji neišvengiama, tačiau turi būti dalijamasi. Valstybė gali sumažinti šią riziką per tyrimų finansavimą, eksporto garantijas ir bendras iniciatyvas su mokslo bei verslo partneriais.
Turėdama ambicingas, inovacijomis grįstas įmones, augantį susidomėjimą tarptautinėmis rinkomis ir vis aiškesnį valstybės strateginį dėmesį, Lietuvos gynybos pramonė gali tapti konkurencinga, eksportuojančia ir ekonomiškai svarbia sritimi. Dabar svarbiausia – šį proveržio momentą paversti tvaria augimo kryptimi.
