Šveicarija

Lietuviškos kilmės prekėms Šveicarija 2024 m. buvo 23-a didžiausia eksporto rinka, kuriai teko 0,7% (168 mln. EUR) viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Lietuviškos kilmės prekių į Šveicariją eksporto struktūroje didžiausią dalį sudarė baldai – 19% arba 31 mln. EUR (17-a didžiausia eksporto rinka), mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys – 13% arba 22 mln. EUR (16-a didžiausia eksporto rinka), optikos, fotografijos, matavimo, medicinos arba chirurgijos prietaisai – 12% arba 20 mln. EUR (9-a didžiausia eksporto rinka), plastikai ir jų dirbiniai – 8,8% arba 15 mln. EUR (22-a didžiausia eksporto rinka), mašinos ir mechaniniai įrenginiai – 7,3% arba 12 mln. EUR (15-a didžiausia eksporto rinka). Palyginti su 2023 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Šveicariją sumažėjo 2,8% arba 4,85 mln. EUR. Labiausiai mažėjimą lėmė mineralinis kuras. Per 2025 m. sausio-gegužės mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Šveicariją palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu didėjo 13% arba 9,34 mln. EUR. 

 LIETUVOS - ŠVEICARIJOS DVIŠALĖ PREKYBA 

Eksportas į Šveicariją pasižymi tuo, kad ši rinka nereikalauja konkuruoti žemiausia kaina – čia laimi kokybė, inovatyvumas ir tikslumas. Pramoninėms prekėms muitų barjerų beveik nėra, tačiau Šveicarija taiko savitą techninių standartų sistemą. Nors dauguma taisyklių sutampa su ES (dėl vadinamojo „Cassis de Dijon“ principo, leidžiančio įvežti ES standartus atitinkančias prekes), tam tikroms kategorijoms vis dar reikalingas nacionalinis sertifikavimas arba specifinis ženklinimas.

Didžiausias protekcionizmas juntamas žemės ūkio ir maisto sektoriuje. Šveicarija aktyviai saugo savo ūkininkus naudodama sezoninius tarifus ir kvotas – pavyzdžiui, tam tikrų vaisių ar daržovių importas gali būti brangesnis arba ribojamas būtent tada, kai nuimamas vietinis derlius. Be to, Šveicarija nepriklauso ES PVM erdvei, todėl visos prekės privalo kirsti muitinės sieną su visomis deklaravimo procedūromis, o PVM (kuris čia yra vienas žemiausių Europoje) mokamas importo metu.

Logistikos srityje Šveicarija reikalauja ypatingo tikslumo. Muitinės deklaracijos turi būti pildomos elektroniniu būdu per sistemas, kurios reikalauja detalaus HS kodų ir prekių svorio (netto/brutto) nurodymo, nes kai kurie mokesčiai Šveicarijoje vis dar skaičiuojami pagal svorį, o ne pagal vertę. Sėkmę šioje rinkoje garantuoja ne tik geras produktas, bet ir nepriekaištingas dokumentų valdymas bei vokiškas, prancūziškas arba itališkas (priklausomai nuo kantono) komunikacijos tikslumas.

Eksportuotojo kontrolinis sąrašas 

Prieš pradedant prekybą Šveicarijos rinkoje, rekomenduojama įvertinti šiuos punktus:

• EUR.1 sertifikatas: Ar pasirūpinote prekių kilmės įrodymu (EUR.1 sertifikatu arba sąskaitos faktūros deklaracija)? Tai būtina norint pasinaudoti nuliniais muitų tarifais pagal laisvosios prekybos susitarimą.

• Muitų skaičiavimas pagal svorį: Ar žinote savo prekių bruto svorį? Šveicarija yra unikali tuo, kad dalis importo mokesčių skaičiuojama nuo 100 kg svorio, o ne nuo prekių vertės.

• PVM (MWST) registracija: Ar jūsų metinė apyvarta Šveicarijoje neviršija 100 000 CHF? Jei viršija, privalote registruotis Šveicarijos PVM mokėtoju, net jei neturite ten fizinės buveinės.

• „Cassis de Dijon“ principo patikra: Ar jūsų produktas gali būti parduodamas Šveicarijoje remiantis ES atitiktimi, ar jam reikalingas specifinis Šveicarijos institucijų leidimas?

• Ženklinimas valstybinėmis kalbomis: Ar informacija ant pakuotės nurodyta bent viena iš oficialių kalbų (vokiečių, prancūzų arba italų), priklausomai nuo regiono, į kurį eksportuojate?

• Sezoninių apribojimų patikra (maistui): Jei eksportuojate šviežius produktus, ar patikrinote Šveicarijos žemės ūkio tarnybos (OFAG) skelbiamus importo langus ir kvotas?

• Muitinės deklaravimas: Ar jūsų transporto įmonė paruošė visas eksporto/importo deklaracijas? Atminkite, kad Šveicarija nėra ES muitų sąjungos dalis, todėl sienos kirtimo procedūros yra privalomos.

Atsižvelgiant į tai, kad Šveicarija priklauso Europos Ekonominei Erdvei (EEE), daugeliu atvejų iš Lietuvos eksportuojamai produkcijai nėra taikomi tarifiniai ar netarifiniai barjerai. Vis tik EEE susitarimas neapima žemės ūkio, žuvies produkcijos.

Visa aktuali informacija šiais klausimais pateikiama Europos Komisijos Market Access duomenų bazėje įvedus šalį, į kurią ketinate eksportuoti produkciją ir produkto kodą.

 Access to Markets 

Iš Lietuvos į Šveicariją eksportuojamai produkcijai gali būti reikalingi įvairios licencijos ir leidimai. Su šiais reikalavimais galite susipažinti Europos Komisijos Market Access duomenų bazėje, kuri pasiekiama šiuo adresu. Šioje duomenų bazėje įvedus šalį, į kurią ketinate eksportuoti ar jau eksportuojate produkciją ir produkto kodą sužinosite visą reikalingą informaciją apie jam taikomus reikalavimus.

 Access to Markets 

Šveicarijos e. komercijos rinka: įžvalgos ir tendencijos

Rinkos apžvalga

• 2023 m. Šveicarijos e. komercijos rinka siekė 14,4 mlrd. Šveicarijos frankų (CHF), o tai yra nedidelis augimas lyginant su 2022 m.
• E. komercija sudaro apie 18,8% visų mažmeninės prekybos pardavimų, tačiau maisto produktų segmentas vis dar dominuoja fizinėse parduotuvėse.
• Apie 15% e. komercijos pardavimų sudaro užsienyje atlikti pirkimai, ypač iš Vokietijos, Kinijos ir Prancūzijos.

Pirkėjų įpročiai

• 69% moterų ir 69% vyrų Šveicarijoje reguliariai perka internetu, tačiau jaunesni vartotojai tai daro dažniau.
• Populiariausios pirkinių kategorijos:
• Namų elektronika – 24%.
• Mada ir avalynė – 17%.
• Baldai ir interjero prekės – 13%.
• Maisto produktai ir gėrimai – 11%.
• Sporto ir laisvalaikio prekės – 5%.

Pagrindinės e. prekybos platformos ir mažmenininkai

• Populiariausios parduotuvės pagal pardavimus:
• Digitec.ch – 1,045 mlrd. USD pajamos.
• Galaxus.ch – 1,024 mlrd. USD.
• Zalando.ch – 856,5 mln. USD.
• Brack.ch – 609,9 mln. USD.
• Apple.com – 528,7 mln. USD.
• Populiariausios platformos tarp užsienio pardavėjų: Amazon.de, AliExpress, Temu.

Apmokėjimo būdai

• Populiariausi mokėjimo metodai:
• Kreditinės kortelės – 75%.
• TWINT (vietinis mobilus mokėjimas) – 52%.
• PayPal – 29%.
• Pirkimas su sąskaita (invoice) – 71%.
• "Buy Now, Pay Later" (BNPL) populiarėja, ypač Klarna ir Twint paslaugos.

Kodėl verta eksportuoti į Šveicariją?

✅ Stabiliai auganti rinka, kurios e. prekybos dalis per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo.
✅ Aukšta vartotojų perkamoji galia, vidutinės e. komercijos pajamos vienam vartotojui – viena didžiausių Europoje.
✅ Šveicarai aktyviai perka iš užsienio parduotuvių, ypač iš ES šalių.
✅ Pirkėjai vertina kokybiškas, tvarias ir aukščiausios klasės prekes.

💡 Rekomendacijos Lietuvos verslams:
1️. Parduokite per Digitec, Galaxus , nes jos dominuoja rinkoje.
2️. Siūlykite populiarias prekes – madą, elektroniką, sporto prekes ir baldus.
3️. Pritaikykite vietinius mokėjimo būdus, įskaitant „TWINT“ ir pirkimą su sąskaita.
4️. Optimizuokite pristatymą, nes Šveicarijos vartotojai tikisi greito ir kokybiško aptarnavimo.

Ši informacija yra pagrįsta „Statista.com“ duomenimis.

• Šveicarijos smulkaus ir vidutinio verslo konfederacija: https://www.economiesuisse.ch

• Šveicarijos eksporto ir investicijų agentūra: https://www.s-ge.com/en/non-sbh

• Komandiruojamų darbuotojų registravimas veicarijoje: https://www.sem.admin.ch/sem/en/home/themen/fza_schweiz-eu-efta/meldeverfahren.html

• Šveicarijos mokesčių administracija: https://www.estv.admin.ch/estv/en/home.html

• Šveicarijos importo tarifų duomenų bazė: https://xtares.admin.ch/tares/main/mainFormFiller.do

B2Lithuania platformoje rasite Lietuvos įmonių, kurios sėkmingai eksportuoja į Šveicariją.

 Peržiūrėti įmonių sąrašą 

Eksportuojate į Šveicariją ir jūsų įmonės dar nėra B2Lithuania duomenų bazėje?

Registruokite savo įmonę B2Lithuania duomenų bazėje ir padidinkite savo matomumą užsienio rinkose! B2Lithuania jungia Lietuvos įmones, kurios eksportuoja į užsienio rinkas, didinant jų  matomumą tarptautiniu mastu ir suteikiant galimybę potencialiems partneriams lengvai rasti informaciją apie Lietuvos esksportuotojų produktus ir paslaugas.

 Registruotis B2Lithuania 

Viešieji pirkimai – tai valstybės, savivaldybės įstaigos, organizacijos ar įmonės organizuojami prekių ar paslaugų pirkimai, kurių metu perkančioji organizacija siekia geriausiomis sąlygomis įsigyti jai reikalingas prekes ar paslaugas. Viešieji pirkimai – tai galimybė Lietuvos įmonėms žengti į Šveicarijos rinką.

Šveicarijos verslo kultūra pasižymi tikslumu, profesionalumu ir pagarba struktūrai. Punktualumas čia itin vertinamas – vėlavimas į susitikimus ar užduočių atlikimo terminų nesilaikymas gali būti suprantamas kaip nepagarba. Formalumas verslo aplinkoje yra svarbus, todėl bendravimas iš pradžių būna oficialus, dažnai kreipiamasi pavarde su titulais, o draugiškesnis tonas atsiranda tik vėliau. Šveicarai garsėja aukštais kokybės standartais ir preciziškumu, todėl versle ypatingas dėmesys skiriamas detalėms, aiškiai struktūrai ir ilgalaikėms perspektyvoms.

Sprendimų priėmimo procesas gali būti ilgas, nes šveicarai siekia nuodugniai apsvarstyti visas detales ir priimti racionalius, faktais pagrįstus sprendimus. Emocijos derybose nėra svarbiausias veiksnys – čia labiau vertinamas pragmatiškumas, nuoseklumas ir aiškiai argumentuotos pozicijos. Pasitikėjimas kuriamas palaipsniui, todėl svarbu nuosekliai demonstruoti patikimumą ir laikytis duotų pažadų. Verslo komunikacijoje vengiamas agresyvus pardavimo spaudimas, o privatumas laikomas svarbia vertybe, todėl asmeninio gyvenimo temos darbo pokalbiuose nėra dažnos.

Verslo apranga paprastai yra konservatyvi ir solidi – vyrai dažniausiai vilki tamsius kostiumus su kaklaraiščiais, moterys renkasi elegantišką, bet santūrią aprangą. Nors kūrybinėse industrijose ar startuoliuose aprangos stilius gali būti laisvesnis, profesionalumas išlieka labai svarbus. Šveicarijoje vyrauja griežtas darbo planavimas, todėl improvizacija ar spontaniški pakeitimai gali būti nepalankiai vertinami.