Estija

Lietuviškos kilmės prekėms Estija 2024 m. buvo 8-a didžiausia eksporto rinka, kuriai teko 4,1% (1,01 mlrd. EUR) viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Lietuviškos kilmės prekių į Estiją eksporto struktūroje didžiausią dalį sudarė mineralinis kuras – 56% arba 560 mln. EUR (5-a didžiausia eksporto rinka), plastikai ir jų dirbiniai – 3,7% arba 37 mln. EUR (17-a didžiausia eksporto rinka), popierius ir kartonas – 3% arba 30 mln. EUR (4-a didžiausia eksporto rinka), mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys – 2,8% arba 28 mln. EUR (14-a didžiausia eksporto rinka), baldai – 2,1% arba 21 mln. EUR (20-a didžiausia eksporto rinka). Palyginti su 2023 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Estiją sumažėjo 1,1% arba 11 mln. EUR. Labiausiai mažėjimą lėmė baldai. Per 2025 m. sausio-sausio mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Estiją palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu mažėjo 3,5% arba 3,59 mln. EUR.

 LIETUVOS – ESTIJOS DVIŠALĖ PREKYBA 

	Prekyba su Estija vyksta ES bendrosios rinkos rėmuose, todėl muitų tarifai netaikomi. Tačiau Estija išsiskiria kaip viena labiausiai skaitmenizuotų valstybių, kurioje verslo procesai, mokesčių deklaravimas ir atsiskaitymai yra integruoti į aukšto lygio elektronines sistemas.
	Vienas svarbiausių pasikeitimų 2024–2026 m. laikotarpiu – padidintas PVM (KM – Käibemaks) tarifas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. standartinis tarifas Estijoje siekia 22 %. Eksportuotojams svarbu žinoti, kad Estija aktyviai skatina e-sąskaitų (e-arve) naudojimą. Nors B2B sektoriuje popierinės ar PDF sąskaitos vis dar legalios, viešajame sektoriuje priimamos tik struktūrizuotos mašininio skaitymo e-sąskaitos, atitinkančios europinį standartą. Daugelis didžiųjų Estijos įmonių taip pat pereina prie šio formato per „Peppol“ tinklą.
	Mokesčių srityje Estija taiko unikalią pelno mokesčio sistemą: paskirstytas pelnas (dividendai) apmokestinamas, o reinvestuotas pelnas – ne. Tai skatina įmones kurti dukterines bendroves Estijoje prekių paskirstymui regione. Taip pat Estija yra prisijungusi prie bendros ES akcizų sistemos, tačiau taiko specifinius tarifus alkoholiui, tabakui ir energijai, kurie periodiškai indeksuojami (planuojamas nuoseklus didėjimas 2025–2026 m.).
	Aplinkosaugos srityje Estija taiko griežtą pakuočių akcizą ir gamintojo atsakomybės principą. Eksportuotojai, viršijantys nustatytas pakuočių svorio ribas (paprastai 100 kg plastiko ar 200 kg kitų medžiagų per metus), privalo registruotis Pakuočių registre (PAK) ir sudaryti sutartis su atliekų tvarkymo organizacijomis (pvz., ETO ar TVO). Nuo 2026 m. dar labiau sugriežtinta pakuočių perdirbamumo kontrolė ir duomenų teikimo skaidrumas.

Eksportuotojo kontrolinis sąrašas 

Lietuva ir Estija yra Europos Sąjungos narės, o tai suteikia teisę prekiaujančioms įmonėms laisvai eksportuoti ir importuoti prekes. Tai reiškia, kad vyriausybės negali riboti importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekio arba kaip nors kitaip varžyti prekybos, įskaitant ir tarifinius bei netarifinius barjerus.

Informaciją apie licencijas ir leidimus Europos Sąjungoje, įskaitant ir Estiją, teikia atitinkamos šalies paslaugų ir gaminių kontaktiniai centrai. Kreipiantis į šiuos centrus galima:

	Sužinoti reikalavimus, taikomus licencijų ir leidimų gavimui.
	Gauti informaciją apie nacionalinius reikalavimus gaminiams, kurių nereglamentuoja ES teisės aktai.
	Sužinoti sąlygas laikinam paslaugų teikimui.

;

Estijos gaminių kontaktinis centras

Estijos e. komercijos rinka: įžvalgos ir tendencijos

Rinkos apžvalga

• Estijos e. komercijos pajamos 2023 m. siekė 0,79 mlrd. USD, o iki 2029 m. jos išaugs iki 1,18 mlrd. USD (+50,6%).
• E. komercija sudaro 15,6% visų įmonių pajamų, o didžiausios e. prekybos dalies įmonėse pasiekia informacinių technologijų sektorius (42,2%).
• Vidaus rinkos e. komercijos pajamos (2022 m.) siekė 2,17 mlrd. EUR, o užsienio pardavimai – 1,37 mlrd. EUR.

Pirkėjų įpročiai

• 62% Estijos gyventojų perka internetu, o iš jų 33% perka iš užsienio parduotuvių.
• 88% pirkėjų renkasi vietinius e. pardavėjus, tačiau 43% taip pat perka iš ES parduotuvių.
• Populiariausios prekių kategorijos: drabužiai, sporto prekės, maisto pristatymai ir kosmetika.

Populiariausi produktai e. prekyboje

• Drabužiai, batai ir aksesuarai – 36% pirkėjų.
• Greitas maistas ir maisto prekės – 23%.
• Kosmetika ir sveikatos prekės – 19,5%.
• Buitinė elektronika ir mobilieji įrenginiai – 11%.
• Knygos, žurnalai ir laikraščiai – 10,4%.

Pagrindinės e. prekybos platformos ir mažmenininkai

• Populiariausios svetainės: Telia.ee (5,34 mln. vizitų), Kaup24.ee (2,83 mln.), Go3.tv (2,14 mln.), Euronics.ee (1,37 mln.), IKEA.ee (0,97 mln.).
• Daugiausia pardavimų generuoja:
1. Kaup24.ee
2. Hansapost.ee
3. Euronics.ee
4. Apotheka.ee
5. K-rauta.ee

Apmokėjimo būdai

• Populiariausi mokėjimo metodai: „Visa“ ir „Mastercard“ (65%), banko pavedimai (50%), vietinės kredito kortelės (44%).
• Dominuojanti pristatymo forma – siuntų terminalai (83%), pristatymas į namus – 49%.

• Estijos prekybos rūmai: The Estonian Chamber of Commerce and Industry – koda.ee
• Investicijų agentūra: Invest in Estonia – investinestonia.com
• Startuolių ekosistema: Startup Estonia – startupestonia.ee
• Estijos inovacijų fondas: Estonian Research Council – etag.ee
• Estijos statistikos departamentas: Statistics Estonia – stat.ee
• Verslo pradžia Estijoje: Startup Estonia – startupestonia.ee
• Patarimai verslui: Enterprise Estonia – globalestonian.com
• Bendra informacija apie Estiją: Estonian Government – valitsus.ee
• Estijos vyriausybės skaitmeninių paslaugų agentūra: e-Estonia Briefing Centre – e-estonia.com
• Estijos vaistų agentūra: Estonian State Agency of Medicines – ravimiamet.ee
• Estijos mokslinių tyrimų taryba: Estonian Research Council – etag.ee
• Estijos veterinarijos tarnyba: Veterinary and Food Board – vet.agri.ee
• Invest in Estonia agentūra: investinestonia.com
• Vyriausybės portalas: bendroji informacija apie Estijos valdžios institucijas – valitsus.ee
• Mokestinė sistema (e. rezidentų mokymai): learn.e-resident.gov.ee
• Teisinė sistema: išsami verslo teisinės aplinkos apžvalga – investinestonia.com/legal-system

B2Lithuania platformoje rasite Lietuvos įmonių, kurios sėkmingai eksportuoja į Estiją.

 Peržiūrėti įmonių sąrašą 

Viešieji pirkimai – tai valstybės, savivaldybės įstaigos, organizacijos ar įmonės organizuojami prekių ar paslaugų pirkimai, kurių metu perkančioji organizacija siekia geriausiomis sąlygomis įsigyti jai reikalingas prekes ar paslaugas. Viešieji pirkimai – tai galimybė Lietuvos įmonėms žengti į Estijos rinką.

Estijos verslo kultūra orientuota į tiesioginę komunikaciją, skaidrumą ir efektyvumą. Verslo susitikimuose labai vertinamas aiškus ir konkretus kalbėjimas, todėl būtina išdėstyti tikslus ir pasiūlymus aiškiai ir be perteklinių detalių. Estai dažnai pasisako tiesiai, todėl nereikėtų vengti tiesioginių klausimų ar atsakymų.

Punktualumas yra labai svarbus, nes Estijoje laikomasi griežtos tvarkos ir laiko vertinimo. Tiek verslo susitikimuose, tiek kasdieniame darbe laiko naudojimas efektyviai yra vertinamas. Estijoje taip pat labai svarbu, kad darbo procesai būtų kuo paprastesni ir spartesni, todėl technologijų naudojimas ir skaitmeniniai sprendimai plačiai taikomi versle.

Estijoje verslo santykiai dažnai yra praktiniai ir orientuoti į sprendimų priėmimą greitai bei efektyviai. Nepaisant to, Estai vertina nepriklausomumą ir gebėjimą dirbti savarankiškai, tačiau bendradarbiavimas ir komandiniai sprendimai taip pat yra verslo kultūros dalis.