Susisiekime

Brazilija

Brazilijos ekonomikos struktūroje pagal sukuriamą pridėtinę vertę 2024 m. dominavo paslaugų sektorius (59,2 %) ir pramonė (20,9 %). Žemės ūkis sudarė 5,8 %. 2025 m. Brazilijos prekių eksportas siekė 305,7 mlrd. EUR. Prekyba su ES rinka sudarė apie 14,3 proc. Brazilijos prekių eksporto (į Nyderlandus – 3,4 %, į Ispaniją – 2,5 %, į Vokietiją – 1,9 %), o iš ES nepriklausančių šalių 28,7 proc. eksporto vertės tenka Kinijai, 10,9 proc. – JAV, ir 5,2 proc. – Argentinai. 2025 m. Brazilijos importas siekė 248,2 mlrd. EUR ir 17,9 proc. importo vertės teko ES valstybėms narėms (iš Vokietijos – 5,1 %, iš Prancūzijos – 2,6 %, iš Italijos – 2,5 %), o iš ES nepriklausančių šalių – 25,3 proc. importo atvežama iš Kinijos, 16,4 proc. – iš JAV, 4,6 proc. – Argentinos.

2025 m. Brazilija užėmė 53 vietą Lietuvos prekių eksporto rinkoje kuriai teko 0,2% (57 mln. EUR) viso Lietuvos prekių eksporto. Beveik 80% Lietuvos prekių eksporto į Braziliją 2025 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, o likusią dalį (20%) – prekių reeksportas. Palyginti su 2024 m. Lietuvos prekių eksportas į Braziliją padidėjo 68%, daugiausiai dėl trąšų eksporto didėjimo. Per 2026 m. sausio-kovo mėn. bendras Lietuvos prekių eksportas į Braziliją palyginti su atitinkamu 2025 m. laikotarpiu didėjo 31% arba 1,98 mln. EUR.

 LIETUVOS - BRAZILIJOS DVIŠALĖ PREKYBA 

Brazilija tradiciškai laikoma viena labiau protekcionistinių ekonomikų pasaulyje. Šalies prekybos politika ilgą laiką orientuota į vietinės pramonės apsaugą ir importo ribojimą, taikant tiek muitus, tiek netarifines priemones. 

Regioninė politika ir „Mercosur“ 

Brazilija yra Mercosur (Pietų Amerikos bendrosios rinkos) narė. 

Europos Sąjungos ir MERCOSUR prekybos susitarimas sudaro palankias sąlygas stiprinti dvišalį bendradarbiavimą. Lietuva turi, ką pasiūlyti MERCOSUR šalims – atsiveria naujos galimybės plėsti prekybą, skatinti investicijas, plėtoti technologinį bendradarbiavimą ir akademinius mainus. 

 Visa MERCOSUR erdvė laikoma gana uždara ir apsaugota rinka. 

Santykinai uždara ekonomika 

Nepaisant savo dydžio, Brazilija yra mažiau integruota į pasaulinę prekybą. Prekyba sudaro tik apie 35 % BVP, kas yra gerokai mažiau nei pasaulinis vidurkis. 

Tai rodo, kad protekcionistinė politika riboja: 

  • importą, 

  • konkurenciją, 

  • technologijų ir inovacijų sklaidą. 

    Naujausios tendencijos 

    Pastaraisiais metais matomos dvi kryptys: 

    • iš vienos pusės, Brazilija siekia mažinti dalį reguliacinių kliūčių ir modernizuoti sistemą, 

    • iš kitos – stiprina priemones, leidžiančias atsakyti į kitų šalių protekcionizmą (pvz., galimybė taikyti atsakomąsias priemones).  

     Tai rodo, kad šalis balansuoja tarp rinkos atvėrimo ir vietinės ekonomikos apsaugos.  Daugiau informacijos: Brazil - Trade Barriers 

    Brazilija taiko gana aukštus importo muitus, palyginti su kitomis valstybėmis. Vidutinis muitas siekia apie 10–13 %, o kai kuriuose sektoriuose gali būti gerokai didesnis.  

    Daugiau informacijos: EU trade relations with Brazil 

    Sudėtinga mokesčių sistema importui 

    Be muitų, importui taikoma kelių lygių mokesčių sistema: 

    • importo muitas (II), 

    • pramonės produktų mokestis (IPI), 

    • federaliniai socialiniai mokesčiai (PIS/COFINS), 

    • prekių ir paslaugų apyvartos mokestis (ICMS). 

    Daugiau apie tarifus: Brazil - Import Tariffs 

    Brazilijoje licencijavimo ir leidimų sistema yra gana kompleksiška, nes ji veikia keliais lygiais – federaliniu, valstijų ir savivaldybių. Tai reiškia, kad įmonė dažniausiai turi gauti ne vieną, o kelis skirtingus leidimus, priklausomai nuo veiklos pobūdžio ir vietos.  

    1. Pirmas žingsnis yra įmonės registracija ir mokesčių numerio (CNPJ) gavimas iš Federalinės mokesčių tarnybos. Be šio numerio įmonė negali legaliai veikti.  

    1. Kai kurioms įmonėms reikia ir valstijos registracijos (ypač jei vykdoma prekyba ar gamyba), kad galėtų mokėti atitinkamus mokesčius. 

    Daugiau informacijos: Business License Brazil: Who needs one and how to apply | Commenda 

    1. Toliau būtina gauti savivaldybės leidimą veiklai – vadinamą „Alvará de Funcionamento“. Tai pagrindinis leidimas, kuris patvirtina, kad įmonė gali vykdyti veiklą konkrečioje vietoje ir laikosi visų vietos taisyklių (pvz., zonavimo, saugos, higienos). 

    Daugiau informacijos: Business License (Alvará) in Brazil: Who Needs It and How to Get One | SedeFiscal 

    Apibendrinant, norint vykdyti veiklą Brazilijoje, paprastai reikia: įregistruoti įmonę, gauti savivaldybės veiklos leidimą, prireikus – valstijos registraciją ir įvairius papildomus sektoriaus leidimus. Ši sistema yra griežta ir orientuota į saugos, sveikatos ir vartotojų apsaugos užtikrinimą. 

    Brazilijoje sertifikavimo ir atitikties dokumentai yra svarbi verslo dalis, nes daug produktų ir paslaugų negali būti pateikti rinkai be išankstinio patvirtinimo. 

    • Pirmiausia, daugelis produktų turi atitikti techninius ir saugos standartus. Už tai atsakinga institucija dažnai yra INMETRO – ji nustato kokybės ir saugos reikalavimus bei išduoda sertifikatus, ypač elektronikai, žaislams ar statybinėms medžiagoms.  
    • Jeigu produktai susiję su sveikata (pavyzdžiui, maistas, vaistai, kosmetika ar medicinos prietaisai), būtina gauti ANVISA patvirtinimą. Ši agentūra tikrina produktų sudėtį, saugumą ir registraciją prieš leidžiant juos parduoti rinkoje. 

    Daugiau informacijos: Brazilian Health Regulatory Agency (Anvisa) — Agência Nacional de Vigilância Sanitária - Anvisa 

    • Žemės ūkio ir maisto produktams taip pat gali būti reikalingi MAPA sertifikatai, kurie užtikrina, kad produktai atitinka veterinarinius ir fitosanitarinius reikalavimus.  
    • Jeigu veikla ar produktai turi poveikį aplinkai (pvz., chemikalai, padangos ar atliekos), būtini IBAMA išduodami aplinkosaugos leidimai ir atitikties dokumentai.  
    • Telekomunikacijų įranga, tokia kaip telefonai ar belaidžiai įrenginiai, turi būti sertifikuota ANATEL, kad atitiktų ryšių standartus.  

    Svarbiausios organizacijos importuojant: Regulatory Agencies — Brazil Import Guide | Import to Brazil

    Brazilijos e. prekybos rinka yra labai didelė ir toliau sparčiai plečiasi. 

    • Prognozuojama, kad jos vertė per kelerius metus beveik padvigubės, o augimo tempas siekia apie 15–20% per metus.  
    • Viena svarbiausių tendencijų yra tai, kad vis daugiau žmonių apsiperka internetu. Brazilijoje jau yra apie 150 milijonų internetinių pirkėjų, tai sudaro daugumą interneto vartotojų. Taip pat šalis yra didžiausia e. prekybos rinka visoje Lotynų Amerikoje.  

    Daugiau informacijos: Brazil E Commerce Statistics | 2026 Edition, E-commerce in Brazil - statistics & facts | Statista. 

    • Kita svarbi tendencija – skaitmeniniai mokėjimai, ypač „Pix“. Tai momentinių mokėjimų sistema, kuri tapo viena populiariausių atsiskaitymo priemonių. Ji jau sudaro didelę dalį e. prekybos mokėjimų ir prognozuojama, kad ateityje gali dominuoti rinkoje.  

    Daugiau informacijos: Instant payment system Pix poised to capture half of Brazil's e-commerce market by 2028 | Reuters 

    • E. prekybos augimą skatina ir technologijos – vis dažniau naudojamas dirbtinis intelektas, personalizuotos rekomendacijos, greitesnis pristatymas bei net tos pačios dienos (angl. same‑day) pristatymo paslaugos.  

    Daugiau informacijos: Brazil E-Commerce Market Size & Share Analysis - Growth Trends and Forecast (2025 - 2030) 

    • Brazilijos prekybos rūmai (Confederação Nacional do Comércio – CNC) – verslo informacija, ekonomikos analizė, atstovavimas verslo interesams. 

    • San Paulo prekybos rūmai (São Paulo Chamber of Commerce) – vieno didžiausių verslo centrų institucija Brazilijoje, naudinga partnerių paieškai. 

    • Rio de Žaneiro prekybos rūmai (ACRJ – Associação Comercial do Rio de Janeiro) – verslo tinklai ir kontaktai. 

    • Brazilijos eksporto ir investicijų skatinimo agentūra (ApexBrasil) – oficiali institucija, padedanti eksportui, rinkos analizė, partnerių paieška. 

    • Brazilijos ekonomikos ministerija (Ministério da Economia / gov.br portalas) – oficialūs reglamentai, mokesčiai, verslo sąlygos. 

    • Brazilijos centrinis bankas (Banco Central do Brasil) – finansų sistema, mokėjimai (pvz., Pix), valiutos reguliavimas. 

    • Brazilijos logistikos ir uostų informacija (pvz., Port of Santos) – svarbiausias importo/eksporto uostas. 

    • Brazilijos pašto ir logistikos operatorius (Correios) – pristatymo sprendimai vietinėje rinkoje. 

    Trumpai – kas svarbiausia Lietuvos verslui 

    • ApexBrasil – partnerių paieškai ir eksporto pradžiai. 
    • Siscomex – suprasti importo procedūras ir leidimus. 
    • ANVISA / INMETRO – sertifikavimas ir atitiktis 
    • Vietiniai prekybos rūmai – tinklaveika ir rinkos pažinimas. 

    B2Lithuania platformoje rasite Lietuvos įmonių, kurios sėkmingai eksportuoja į Braziliją.

     Peržiūrėti įmonių sąrašą 

    • Portal Nacional de Contratações Públicas (PNCP) – oficialus nacionalinis viešųjų pirkimų portalas, kuriame skelbiami visi konkursai (federaliniai, valstijų ir savivaldybių): centralizuota sistema, sukurta pagal naują viešųjų pirkimų įstatymą Portal Nacional de Contratações Públicas - PNCP 

    Brazilija yra didelė ir perspektyvi rinka, kuriai būdingi aukšti administraciniai ir reguliaciniai reikalavimai. Verslo santykiai remiasi pasitikėjimu ir ilgalaikiu bendradarbiavimu, todėl sprendimų priėmimo procesai dažnai yra ilgesni. Komunikacija paprastai yra neformali, o derybos – kompleksinės ir reikalaujančios kantrybės.  Sėkmingai veiklai šioje rinkoje būtinas prisitaikymas prie vietinės verslo kultūros bei, dažnu atveju, bendradarbiavimas su vietiniu partneriu. 

    Uždaryti

    Užklausos forma

    Neteisingas