Pasak Patricijos Reut, Inovacijų agentūros Pažangos departamento direktorės po kelerius metus trukusių rinkos svyravimų, 2026-ieji žymi svarbų lūžį – Lietuvos eksportas grįžta į tvaraus augimo kelią, kurį diktuos nebe infliacija, o realios apimtys.
„Prognozuojama, kad paslaugų eksportas išliks pagrindiniu varikliu ir šiemet augs 9,3 proc., o po ankstesnio nuosmukio atsigaunantis reeksportas turėtų pasistiebti 4,7 proc. Tai rodo, kad verslas sėkmingai adaptuojasi prie naujos realybės ir stiprina savo pozicijas“, – sako P. Reut.
Atsigaunantis reeksportas rodo, kad prekybos keliai ir tiekimo grandinės, kurios anksčiau galėjo būti sutrikusios dėl sankcijų, karo ar ekonominių kliūčių, vėl pradeda veikti efektyviau.
Pagrindiniai 2026 m. eksporto rodikliai:
· Lietuviškos kilmės prekių eksportas (be energetikos produktų) turėtų augti 7,4 proc. ir pasiekti 22,7 mlrd. eurų.
· Paslaugų eksportas išliks augimo lyderiu – prognozuojamas 9,3 proc. augimas iki 27,4 mlrd. eurų.
· Reeksportas, po ankstesnio nuosmukio, turėtų atsigauti ir padidėti 4,7 proc.
Anot P. Reut eksportas augs per apimtis, ne per kainas. „2026-aisiais eksporto augimą diktuos nebe kylančios kainos, o didėjančios fizinės apimtys. Tai reiškia, kad konkurencinį pranašumą išlaikys tos įmonės, kurios investuos į automatizaciją ir procesų efektyvumą – tai vienintelis tvarus būdas didinti gamybos pajėgumus ir kompensuoti darbo jėgos trūkumą“, – sako Inovacijų agentūros atstovė.
Išliekančios rizikos ir geopolitinis fonas
Vis dėlto išorės aplinka išlieka sudėtinga. Karas Ukrainoje toliau veikia regioninį saugumą, tiekimo grandines ir energetikos rinkas. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose kelia papildomą neapibrėžtumą globaliose žaliavų bei logistikos rinkose.
Pagrindinis poveikis Lietuvai jaučiamas per žaliavų importą. Iš Persijos įlankos regiono, ypač iš Saudo Arabijos, importuojamų energetinių išteklių – naftos ir gamtinių dujų – vertė viršija 2 mlrd. eurų. Tuo metu Lietuvos eksportas į Persijos įlankos šalis sudaro vos apie 1,2 proc. viso eksporto krepšelio. Todėl didžiausia rizika Lietuvai kyla ne dėl tiesioginių prekybos ryšių ar mažėjančių pardavimų šiame regione. Kur kas didesnį poveikį galėtų turėti importuojamų energijos išteklių kainų šuolis ir brangstančios logistikos grandinės, jei konfliktas užsitęstų.
Be geopolitinių įtampų, eksporto raidą gali riboti ir kiti išorės veiksniai: JAV įvesti tarifai, lėtesnis nei tikėtasi ES ekonomikos atsigavimas ir besitraukiantis darbo jėgos pasiūlos potencialas Lietuvos gamybos sektoriuje.
P. Reut pabrėžia, kad šiame kontekste rinkų diversifikacija tampa ne pasirinkimu, o strategine būtinybe. Verslui svarbu mažinti priklausomybę nuo atskirų regionų ir aktyviau ieškoti galimybių naujose rinkose.
2027 m. perspektyva
Prognozuojama, kad 2027 m. augimo pagreitis išliks dar stipresnis, o bendra prekių ir paslaugų eksporto vertė viršys 65 mlrd. eurų. Tai reikštų tvarų Lietuvos eksporto sektoriaus plėtros etapą, paremtą tiek gamybos, tiek aukštos pridėtinės vertės paslaugų augimu.
