Prancūzija vėl išsiskiria savo polinkiu į viešąsias išlaidas. Remiantis viešųjų finansų specialisto François Ecalle, „Fipeco“ įkūrėjo, ataskaita, viešasis investicijų finansavimas Prancūzijoje yra didesnis nei visose kitose pagrindinėse euro zonos šalyse. Šis skaičius, apskaičiuojamas įskaitant vyriausybės investicijas ir investicinę pagalbą, mokamą įmonėms ir namų ūkiams, įskaitant iš Europos Sąjungos, 2024 m. Prancūzijoje siekia 5,5 % BVP (beveik dešimtadalį viešųjų išlaidų), palyginti su 4,6 % vidurkiu euro zonoje. Italijoje jis išauga iki 5 % BVP, Vokietijoje – 4,5 %, Belgijoje – 3,8 %, Nyderlanduose – 3,5 %, o Ispanijoje – 3,4 %.
Tarp 20 euro zonos šalių Prancūzija pagal šį rodiklį užima aštuntąją vietą, tačiau septynios virš jos esančios šalys turi daug mažesnį gyventojų skaičių, o tai iškreipia palyginimą. Graikijoje gyvena kiek daugiau nei 10 milijonų gyventojų, o kitose šešiose – Kroatijoje, Estijoje, Latvijoje, Maltoje, Liuksemburge ir Slovėnijoje – mažiau nei 4 milijonai gyventojų, kurias gerokai skiriasi nuo 68 milijonus gyventojų turinčios Prancūzijos. Europinės pagalbos svarba (Kroatijos atveju, kuri pirmauja reitinge ir kurios BVP sudaro daugiau nei 7 proc.) ir dviejų Baltijos šalių – Estijos (6,5 proc.) ir Latvijos (6 proc.) – karinės įrangos poreikiai padeda paaiškinti viešojo finansavimo svarbą. Tuo tarpu Prancūzija užima septintąją vietą euro zonoje pagal viešųjų investicijų dydį ir šeštąją vietą pagal investicinę pagalbą. Nuo 2019 iki 2024 m. bendras šio viešojo finansavimo svoris Prancūzijoje šiek tiek padidėjo (+0,4 % BVP), lėčiau nei euro zonoje (+1 %) ir ypač nei Vokietijoje (+1,1 %), Italijoje (+1,9 %) ar Ispanijoje (+0,9 %), tačiau Prancūzija pradėjo nuo aukštesnio finansavimo lygio.
Informacinis šaltinis: Investissement : la France, championne du financement public | Les Echos
