Energijos kaupimo sistemos (Battery Energy Storage Systems, BESS) Ukrainai tampa ne tik technologine inovacija, bet ir strateginiu energetinio saugumo elementu karo sąlygomis bei ilgalaikėje sistemos transformacijoje.
Per po ketverius metus trunkančių sisteminių atakų prieš elektros generacijos ir perdavimo infrastruktūrą, Ukrainos energetikos sistema veikia esant nuolatiniam disbalansui tarp gamybos ir vartojimo. Šiomis sąlygomis energijos kaupimo įrenginiai tampa kritiniu sprendimu, leidžiančiu stabilizuoti dažnį, užtikrinti rezervus ir greitai reaguoti į staigius galios trūkumus. 2025 m. Ukrainoje jau veikė apie 0,4 GW baterinių kaupimo pajėgumų, tačiau tai laikoma tik pradiniu etapu. Iki 2030 m. Ukraina planuoja reikšmingą atsinaujinančios energetikos plėtrą – numatoma pasiekti 3,6 GW vėjo elektrinių ir apie 10 GW saulės elektrinių instaliuotos galios. Toks augimas reikalauja paralelinės kaupimo infrastruktūros plėtros. Ekspertų vertinimu, tam reikės maždaug 1,5 GW energijos kaupimo galios, kad būtų galima efektyviai integruoti nepastovią generaciją ir sumažinti balansavimo kaštus. Ilgesnėje perspektyvoje, iki 2050 m., kalbama apie maždaug 2 GW kaupimo pajėgumų, galinčių užtikrinti apie 4 GWh energijos talpą (tai atitiktų maždaug keturių valandų iškrovimo ciklą). Tokios sistemos būtų naudojamos ne tik momentiniam balansavimui, bet ir sisteminiams rezervams bei pikinių apkrovų valdymui.
Siekiant paskatinti investicijas, Ukraina taiko ekonomines ir reguliacines priemones. Numatyta nulinė importo PVM ir muito politika energijos kaupimo bei atsinaujinančios energetikos įrangai iki 2029 m. Taip pat supaprastintos leidimų procedūros mažesnėms (iki 5 MW) sistemoms. Rinkoje diegiami specialūs aukcionai, leidžiantys sudaryti penkerių metų sutartis dėl sisteminių paslaugų teikimo, taip užtikrinant investuotojams prognozuojamą pajamų srautą.
Kviečiame su atsinaujinančia energetika dirbančias įmonės aktyviau įsitraukti į Ukrainos atstatymo procesus.
Daugiau informacijos: [email protected]
