Ekonomikos augimo prognozės ir vidaus paklausa

2026-02-06

Australijos BVP šiuo metu siekia apie 1,53 trln. eurų. Šalis yra 14-a didžiausia pasaulio ekonomika ir 10-a pagal BVP vienam gyventojui (apie 56 000 eurų).

Australijos ekonomikoje dominuoja paslaugų sektorius, sukuriantis apie 68 % BVP. Tačiau reikšmingi išlieka ir kalnakasybos bei žemės ūkio sektoriai – kartu jie sudaro apie 14,9 % BVP ir net 68 % šalies eksporto. Australija yra viena svarbiausių žemės ūkio produktų eksportuotojų pasaulyje. Pagrindiniai eksploatuojami gamtiniai ištekliai: akmens anglis, geležies rūda ir urano rūda.

Tarptautinė prekyba prekėmis ir paslaugomis sudaro apie 45–50 % BVP. Australija yra stipriai orientuota į Azijos rinkas – Kinija yra pagrindinė prekybos partnerė tiek eksporto, tiek importo srityse.

Pagrindinės eksporto prekės: geležies rūda (20 %), akmens anglis (15 %), gamtinės dujos (11 %), uranas, auksas, žemės ūkio produktai ir švietimo paslaugos. Pagrindinės importo prekės ir paslaugos: naftos produktai, automobiliai, telekomunikacijų įranga ir jų dalys, kompiuteriai, kelionių ir transporto paslaugos.

2024 m. pradžioje Australijos ekonomikos augimas beveik sustojo – metinis augimas buvo silpniausias per daugiau nei tris dešimtmečius. Šiuo metu metinis BVP augimas siekia apie 1,8 %, infliacija – apie 3,8 %.

Australijos rezervų bankas 2025 m. rugpjūtį sumažino bazinę palūkanų normą iki 3,6 % – tai buvo žemiausias lygis per dvejus metus. Tačiau dėl augančios infliacijos (prognozuojama ~3,7–4,2 % 2026 m. viduryje) 2026 m. vasario pradžioje palūkanų norma padidinta iki 3,85 %.

Vyriausybės išlaidos pasiekė rekordinį lygį dėl priemonių, skirtų pragyvenimo išlaidoms mažinti ir valstybės tarnautojų atlyginimams didinti. Viešasis sektorius šiuo metu sudaro 27,9 % BVP – tai gerokai daugiau nei priešpandeminiu laikotarpiu (vidutiniškai 22,5 %). Vyriausybė argumentuoja, kad didesnės išlaidos padeda skatinti stagnuojančią ekonomiką. Valstijų vyriausybių išlaidos taip pat pasiekė rekordines aukštumas.

Pagal 2025–2026 fiskalinių metų federalinį biudžetą deficitas turėjo siekti apie 16 mlrd. eurų, tačiau po 2025 m. gruodžio mėn. vidurio peržiūros jis sumažintas iki 11,3 mlrd. eurų dėl taupymo priemonių ir didesnių mokesčių pajamų.

Darbo rinka išlieka stipri – nedarbo lygis siekia apie 4,4 %. Nors Kvinslande dalis angliakasių netenka darbo, bendras darbuotojų skaičius kasybos ir energetikos sektoriuose auga. Prognozuojama, kad iki dešimtmečio pabaigos kasybos sektoriui reikės daugiau nei 22 000 papildomų darbuotojų (apie 7 % visų sektoriaus darbuotojų). Darbo užmokestis per metus padidėjo apie 3,4 %.

Migracijos reforma yra itin svarbi sprendžiant kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, ypač infrastruktūros ir atsinaujinančios energetikos sektoriuose.

Australijos bankų vertinimu, regioniniai miestai palaipsniui tampa verslo augimo centrais dėl labiau prieinamo būsto ir patrauklesnių gyvenimo sąlygų. Verslo paskolos regionuose auga greičiau nei didmiesčiuose.

Ekonominio augimo prognozės

Nepaisant neapibrėžtumo dėl JAV muitų politikos, prognozuojama, kad Australijos ekonomika 2025 m. augs apie 1,8 %, o 2026 m. – apie 2,2 %. Tačiau griežtos finansinės sąlygos ir silpnos realiųjų pajamų perspektyvos gali riboti augimą.

Australijos namų ūkių disponuojamosios pajamos per pastaruosius dvejus metus sumažėjo labiausiai tarp EBPO šalių. Prognozuojama, kad perkamoji galia į priešpandeminį lygį gali grįžti tik po dar maždaug dvejų metų. Prastesnė situacija fiksuojama tik Danijoje.

Ekspertų vertinimu, JAV tarifų politika Australijai gali turėti iki keturių kartų didesnį netiesioginį neigiamą poveikį nei tiesioginiai tarifai.

Prognozuojama infliacija: apie 3,3 % 2025 m. ir apie 2,0 % 2026 m.

Numatomas namų ūkių išlaidų augimas, daugiausia dėl toliau didėjančių būsto kainų ir būsto paskolų kaštų.

Pagrindinės ekonomikos problemos ir rizikos

Didžiausios rizikos Australijos ekonomikos augimui šiuo metu yra infliacija, geopolitinis nestabilumas, žaliavų kainų svyravimai, palūkanų normos ir būsto įperkamumas.

Siekdamas išlaikyti 2–3 % infliacijos ribas, centrinis bankas taiko griežtą pinigų politiką.
Siekiant stiprinti viešųjų finansų tvarumą, vykdomos fiskalinės reformos, tačiau didėja išlaidų spaudimas dėl visuomenės senėjimo.
Didelė priklausomybė nuo žaliavų eksporto pajamų. Geležies rūdos ir kritinių mineralų kainų kritimas bei JAV muitai plienui ir aliuminiui neigiamai veikia kasybos sektorių. Didelė priklausomybė nuo Kinijos didina pajamų nestabilumą.
Namų ūkių vartojimas išlieka pagrindinis vidaus ekonomikos neapibrėžtumo veiksnys, ypač mažas pajamas gaunančių gyventojų grupėse.
Būsto įperkamumas yra prasčiausias nuo 1973 m. Nuo 2020 m. būsto kainos Perte, Adelaidėje ir Brisbene išaugo apie 50 %, kai atlyginimai – tik apie 12 %. Nuomos kainos kyla apie 8 % per metus. Pagrindinės priežastys – spartus gyventojų augimas, didėjanti migracija, didelės statybų sąnaudos, sudėtingos leidimų procedūros ir investicijoms į NT palanki mokesčių politika („negative gearing“).
2024 m. pabaigoje bendra Australijos būsto vertė pasiekė rekordinį 6,7 trln. eurų lygį.
Migracijos politika išlieka jautri politiniu ir socialiniu požiūriu – visuomenė palaiko migracijos ribojimo ir užsienio investuotojų NT įsigijimo ribojimo iniciatyvas.
Siekiant iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą, būtina visų sektorių energetinė transformacija.
Elektromobilių baterijų žaliavų sektorius susiduria su iššūkiais dėl silpnesnio elektromobilių paklausos augimo ir pigesnio nikelio iš Indonezijos. Šiuo metu Australijoje veikia tik viena pelninga ličio kasykla.
Prognozuojamas dujų trūkumas Viktorijos ir Naujojo Pietų Velso valstijose nuo 2028 m.
Ekonomikai būtina didesnė sektorių diversifikacija ir produktyvumo didinimas.
Verslo investicijos mažėja, o pagal produktyvumo augimą Australija nukrito į 30 vietą tarp 35 išsivysčiusių šalių. EBPO atkreipia dėmesį į lėtą produktyvumo augimą, nepakankamas investicijas, sudėtingą patekimą į ASX biržą ir poreikį reformuoti mokesčių sistemą.