Japonija

2024 m. Japonija užėmė 44 vietą Lietuvos prekių eksporto rinkoje kuriai teko 0,3% (105 mln. EUR) viso Lietuvos prekių eksporto. Beveik 89%  Lietuvos prekių eksporto į Japoniją 2024 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, o likusią dalį (11%) – prekių reeksportas. Palyginti su 2023 m. Lietuvos prekių eksportas į Japoniją padidėjo 16%, daugiausiai dėl įvairių chemijos produktų ir pieno ir pieno produktų eksporto didėjimo. Per 2025 m. sausio-sausio mėn. bendras Lietuvos prekių eksportas į Japoniją palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu didėjo 4,8% arba 432 tūkst. EUR. 2024 m. iš Lietuvos į Japoniją daugiausia buvo eksportuota telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų – 51% arba 5,99 mln. EUR (36-a eksporto rinka), kelionių – 20% arba 2,32 mln. EUR (46-a eksporto rinka), kitų verslo paslaugų – 9,3% arba 1,1 mln. EUR (60-a eksporto rinka), transporto paslaugų – 5,5% arba 0,7 tūkst. EUR (72-a eksporto rinka), vyriausybės paslaugų, nenurodytų kitur – 5,1% arba 0,6 tūkst. EUR (11-a didžiausia eksporto rinka). Per 2024 m. Lietuvos paslaugų eksporto vertė į Japonijos rinką  padidėjo 166% iki 12 mln. EUR.

 LIETUVOS – JAPONIJOS DVIŠALĖ PREKYBA 

Japonijos ekonominė apžvalga, apimanti šalies BVP ir jo augimo tempus, BVP vienam gyventojui, infliacijos lygį, užimtumo rodiklius, viešųjų finansų būklę (skolą, pajamas, išlaidas), taip pat išorės sektoriaus duomenis, įskaitant eksporto apimtis ir prekybos balansą. Apžvalgoje taip pat nagrinėjama darbo rinkos dinamika, investicijų ir inovacijų tendencijos bei demografiniai pokyčiai. Duomenys leidžia susidaryti nuoseklų vaizdą apie Japonijos ekonomikos struktūrą ir vystymosi kryptis.

 PAGRINDINIAI JAPONIJOS EKONOMINIAI RODIKLIAI: STATISTA APŽVALGA ANGLŲ KALBA 

Japonija yra viena pažangiausių pasaulio ekonomikų, vertinanti kokybę, technologinį tikslumą ir vartotojų apsaugą. Šalis išlieka patikima Europos Sąjungos prekybos partnere, o 2019 m. įsigaliojęs ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas (EPA) ženkliai pagerino sąlygas ES eksportuotojams.

Vis dėlto, eksportuojant į Japonijos rinką, svarbu įvertinti tam tikras reguliavimo ir rinkos prieigos ypatybes, kurios gali turėti reikšmės verslui:

• aukštus techninius, saugos ir kokybės reikalavimus, ypač maisto, sveikatos, automobilių ir elektronikos srityse;
• specifines sertifikavimo ir leidimų procedūras;
• stiprią vietinių gamintojų konkurenciją;
• verslo kultūros ypatumus, kurie gali turėti įtakos sėkmingam bendradarbiavimui.

Nuo 2019 m. Vasario 1 d. įsigaliojo ES ir Japonijos susitarimas (EU-Japan EPA (Economic Partnership Agreement))

Nuo 2020 m. įsigaliojo tarifinių kvotų kiekiai tam tikriems žemės ūkio produktams pagal EPA susitarimą, daugiau informacijos rasite čia.

Japonijos rinka yra viena iš pažangiausių pasaulyje, pasižyminti aukštais kokybės, saugos bei vartotojų apsaugos standartais. Planuojant eksportą į šią šalį, svarbu atidžiai susipažinti su galiojančiais tarifiniais ir netarifiniais reikalavimais, kurie gali skirtis priklausomai nuo produkto pobūdžio.

Dėl Europos Sąjungos ir Japonijos ekonominio partnerystės susitarimo (EPA) didžiajai daliai ES kilmės prekių taikomi tarifai yra sumažinti arba panaikinti. Vis dėlto tam tikroms prekių grupėms – ypač žemės ūkio ir maisto produktams – vis dar gali būti taikomi pereinamojo laikotarpio muitai.

Netarifiniai reikalavimai apima:

• techninius standartus ir reglamentus,
• produktų sertifikavimo procedūras,
• sanitarines ir fitosanitarines nuostatas,
• ženklinimo, pakuotės ar kalbos reikalavimus.

Aktuali ir išsami informacija apie muitus bei taikomus netarifinius reikalavimus pagal prekių kodus pateikiama Europos Komisijos Access2Markets duomenų bazėje.

 Access to Markets 

Eksportuojant produkciją į Japoniją, svarbu atsižvelgti į šalyje galiojančius teisės aktus ir reguliavimą, taikomą skirtingoms prekių grupėms. Kai kuriems produktams, ypač maisto, kosmetikos, farmacijos, chemijos ar aukštųjų technologijų srityse, gali būti reikalingos specialios importo licencijos, sertifikatai arba leidimai. Šie reikalavimai dažniausiai siejami su:

• aukštais saugos, kokybės ir higienos standartais;
• vartotojų apsaugos principais;
• Japonijos techniniais reglamentais ir sertifikavimo sistemomis.

Išsamią informaciją apie Japonijos taikomus importo reikalavimus galite rasti Europos Komisijos Access2Markets duomenų bazėje, įvedus produkto kodą ir pasirinktą šalį.

 Access to Markets 

Japonijos e. komercijos rinka: įžvalgos ir tendencijos

Rinkos apžvalga

• 2023 m. Japonijos e. komercijos rinka siekė 22,7 trilijono Japonijos jenų (apie 150 mlrd. USD).
• Iki 2029 m. prognozuojama, kad ji išaugs daugiau nei 30%, nes vis daugiau verslų pereina į skaitmeninę prekybą.
• Mobili prekyba (m-commerce) sudarė 6,7 trilijono JPY, beveik trigubai daugiau nei prieš dešimtmetį.
• B2B e. komercija yra labai išvystyta – 2023 m. rinka siekė 465 trilijonus JPY, sudarydama 40% visų komercinių sandorių.

Pirkėjų įpročiai

• 53,5% Japonijos namų ūkių perka internetu, daugiausia – drabužius, elektroniką ir maisto produktus.
• Vidutinės mėnesinės išlaidos internetiniams pirkiniams 2024 m. siekė 21,6 tūkst. JPY (apie 140 USD).
• 68% pirkėjų nuo 30 iki 39 metų perka internetu, o vyresni nei 80 metų – tik 13,3%.
• C2C (vartotojas vartotojui) prekyba sparčiai auga – 2023 m. ji sudarė 2,4 trilijono JPY, populiariausia kategorija – mada.

Populiariausi produktai e. prekyboje

• Mada ir aksesuarai – 29% rinkos dalis.
• Elektronika ir buitinė technika – 25%.
• Žaislai, hobiai ir "pasidaryk pats" prekės – 18%.
• Maistas ir asmens priežiūros prekės – 15%.

Pagrindinės e. prekybos platformos ir mažmenininkai

• Amazon Japan – 562 mln. lankytojų per mėnesį.
• Rakuten – 522 mln. lankytojų.
• Yahoo! Shopping Japan – 94,7 mln. lankytojų.
• Mercari (C2C prekyba) – populiari tarp jaunimo.

Apmokėjimo būdai

• Kreditinės kortelės – 71% visų sandorių.
• E. piniginės („Rakuten Pay“, „PayPay“) – 26% mokėjimų.
• "Buy Now, Pay Later" (BNPL) populiarėja, jį siūlo 90% el. parduotuvių.

Kodėl verta eksportuoti į Japoniją?

✅ Didelė ir auganti e. komercijos rinka – per ateinančius 5 metus prognozuojamas didelis augimas.
✅ Japonai vertina kokybiškus užsienio produktus, ypač madą, sveikatos ir grožio prekes bei aukštos kokybės elektroniką.
✅ Išvystyta mobili prekyba ir patogūs mokėjimai, todėl būtina optimizuoti el. parduotuves mobiliems įrenginiams.
✅ C2C prekyba ir perpardavimai klesti, todėl gali būti patrauklu mažesniems verslams.

💡 Rekomendacijos Lietuvos verslams:
1️. Prekiaukite per Amazon.jp ir Rakuten, nes jos dominuoja rinkoje.
2️. Siūlykite populiarias prekes – madą, elektroniką, žaislus, grožio ir sveikatos produktus.
3️. Optimizuokite mobiliesiems – dauguma pirkėjų naudojasi telefonais apsipirkdami.
4️. Siūlykite patogius mokėjimus, įskaitant Japonijoje populiarias e. pinigines.

Ši informacija yra pagrįsta „Statista.com“ duomenimis.

• Japan Business Federation (Keidanren)

• Japan External Trade Organization (JETRO)

• Japan International Cooperation Agency (JICA)

• Japan Bank for International Cooperation (JBIC)

• Nippon Export and Investment Insurance (NEXI)

• Japan Chamber of Commerce and Industry (JCCI)

• Keizai Doyukai (Japan Association of Corporate Executives)

• Chubu Economic Federation (Chubu Keizai Rengokai)

• Kansai Economic Federation (KEF)

• National Federation of Small Business Associations (NFSBA)

• Osaka Chamber of Commerce and Industry (OCCI)

• The Tokyo Chamber of Commerce and Industry (TCCI)

• Fukuoka Chamber of Commerce and Industry

• Kansai Association of Corporate Executives

• The Kobe Chamber of Commerce and Industry (KCCI)

B2Lithuania platformoje rasite Lietuvos įmonių, kurios sėkmingai eksportuoja į Japoniją.

 Peržiūrėti įmonių sąrašą 

	Lietuvoje surkurtą Robotą įsigijo Japonijos įmonė
	Lithuanian Space Startup "Sensmetry" Gains Global Recognition
	Lithuania – Japanese over the moon with Super Garden snacks
	„Vikeda“ gamins ir eksportuos ledus į Japoniją

Viešieji pirkimai – tai valstybės, savivaldybės įstaigos, organizacijos ar įmonės organizuojami prekių ar paslaugų pirkimai, kurių metu perkančioji organizacija siekia geriausiomis sąlygomis įsigyti jai reikalingas prekes ar paslaugas. Viešieji pirkimai – tai galimybė Lietuvos įmonėms žengti į Japonijos rinką.

Japonijos verslo kultūra pasižymi aukštu pagarbumu, disciplina ir nuosekliu požiūriu į etiką. Pagarba yra esminis santykių elementas, todėl versle labai svarbu elgtis mandagiai ir gerbti kitų nuomonę. Pasveikinimas dažnai vyksta su giliais nusilenkimais, o rankos paspaudimas nėra įprastas. Šalyje vyrauja stipri hierarchija, kurioje prioritetas teikiamas oficialiems titulams ir aukštesnės grandies asmenims. Sprendimų priėmimas reikalauja ilgų konsultacijų su aukštesniais vadovais, todėl Japonijos verslo aplinkoje dažnai dominuoja kolektyvinis sprendimų priėmimas, nes kiekvienas asmuo turi prisidėti prie grupės gerovės, o asmeninė sėkmė nėra vertinama taip aukštai. Derybos Japonijoje paprastai yra lėtos ir apgalvotos – svarbu turėti kantrybės ir leisti laiko išklausyti įvairias nuomones bei sprendimus. Nepagrįsti skubėjimai ar skuboti sprendimai nebus vertinami. Dovanos taip pat yra svarbus verslo kultūros elementas, o dovanojimo procesas reikalauja pagarbos ir apgalvoto pasirinkimo, kad atitiktų gavėjo vertybes. Komunikacija Japonijoje yra labai diplomatiška, su dideliu dėmesiu kalbos tonui ir frazių pasirinkimui. Tylos naudojimas taip pat turi savo reikšmę, nes ji gali būti laikoma galimybe apmąstyti sprendimus ir niekada nėra interpretuojama kaip nemandagumas. Bendrai, Japonijos verslo kultūra akcentuoja atsargumą, pagarbą ir kantrybę.