Indijos ekonomikos struktūroje pagal sukuriamą pridėtinę vertę 2024 m. dominavo paslaugų sektorius (49,9 %) ir pramonė (įskaitant statybas) (24,5 %). Žemės ūkis sudarė 16,4 proc. 2024 m. Indijos prekių eksportas siekė 408 mlrd. EUR. Prekyba su ES rinka sudarė apie 17,8 proc. Indijos prekių eksporto (į Nyderlandus – 5,6 %, į Vokietiją – 2,4 %, į Italiją – 1,9 %), o iš ES nepriklausančių šalių 18,3 proc. eksporto vertės tenka JAV, 8,5 proc. – JAE ir 3,6 proc. – Singapūrui. 2024 m. Indijos importas siekė 649 mlrd. EUR ir 8,1 proc. importo vertės teko ES valstybėms narėms (iš Vokietijos – 2,4 %, iš Prancūzijos – 1 %, iš Belgijos – 1 %), o iš ES nepriklausančių šalių – 15,5 proc. importo atvežama iš Kinijos, 9,1 proc. – iš Rusijos, 8,6 proc. – JAE.
Lietuviškos kilmės prekėms Indija 2024 m. buvo 37 eksporto rinka, kuriai teko 0,3% (85 mln. EUR) viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Lietuviškos kilmės prekių į Indiją eksporto struktūroje didžiausią dalį sudarė valgomosios daržovės – 21% arba 17 mln. EUR (3-a didžiausia eksporto rinka), įvairūs chemijos produktai – 14% arba 12 mln. EUR (12-a didžiausia eksporto rinka), elektros mašinos ir įrenginiai – 13% arba 11 mln. EUR (25-a didžiausia eksporto rinka), mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys – 7,6% arba 6,47 mln. EUR (25-a didžiausia eksporto rinka), modifikuoti krakmolai; klijai; fermentai (enzimai) – 5,8% arba 4,94 mln. EUR (11-a didžiausia eksporto rinka). Palyginti su 2023 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Indiją padidėjo 28% arba 19 mln. EUR. Labiausiai didėjimą lėmė valgomosios daržovės. Per 2025 m. sausio-gegužės mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Indiją palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu didėjo 25% arba 6,79 mln. EUR.
 |
2026 metai žymi esminį lūžį Indijos ekonominėje strategijoje. Po dešimtmetį trukusios griežtos „Atmanirbhar Bharat“ (Savarankiškos Indijos) politikos, šalis pradėjo naują etapą, kurį verslo analitikai vadina „strateginiu atvirumu“. Europos eksportuotojams tai reiškia dvejopą realybę: nors tradiciniai muitų barjerai tam tikruose sektoriuose griūva, juos keičia kur kas subtilesni techniniai reikalavimai, skaitmenizuota mokesčių kontrolė ir specifinė logistikos dinamika. |
 |
Svarbiausias metų įvykis – pilnai įsigaliojęs Indijos ir Europos Sąjungos Laisvosios prekybos susitarimas (LPS). Tai istoriškai sumažino importo tarifus aukštos pridėtinės vertės prekėms: pramoninei įrangai, medicinos prietaisams ir prabangos prekėms. Tačiau ši laisvė nėra visapusiška. Indija išlieka bekompromisė saugodama savo žemės ūkio sektorių, todėl maisto produktų eksportuotojai vis dar susiduria su aukštais tarifais bei specifinėmis kvotomis. Be muitų, kiekvienas eksportuotojas privalo suprasti Prekių ir paslaugų mokesčio (GST) sistemą. Nors ji supaprastino anksčiau egzistavusį painų mokesčių tinklą, importuojamoms prekėms taikomas Integruotas GST (IGST), kuris skaičiuojamas nuo vertės su pridėtu muitu. Tai reiškia, kad efektyvus mokesčių planavimas ir teisingas prekės klasifikavimas pagal HS kodus išlieka kritiniu sėkmės faktoriumi. |
|
Šiuolaikinis Indijos protekcionizmas persikėlė į standartų lygmenį. Šiandien eksportuotojams didžiausiu iššūkiu tampa ne muito mokestis, o Indijos standartų biuro (BIS) sertifikavimas. Beveik kiekviena pramoninė prekė – nuo elektronikos iki plieno gaminių – privalo atitikti griežtus vietinius kokybės kontrolės orderius (QCO). Tai reikalauja ne tik papildomų investicijų, bet ir laiko, nes sertifikavimo procesas dažnai apima fizinę gamyklų patikrą eksportuotojo šalyje. Prie to prisideda ir logistikos transformacija: Indija masiškai investavo į „Gati Shakti“ nacionalinį planą, modernizuodama uostus ir geležinkelius, tačiau biurokratinis skaitmenizavimas per „ICEGATE 2.0“ sistemą reiškia, kad bet koks dokumentų neatitikimas gali akimirksniu sustabdyti tiekimą. |
|
Dar viena svarbi tendencija – „vietinio turinio“ (Local Content) reikalavimai. Indija aktyviai skatina užsienio įmones ne tik parduoti, bet ir gaminti šalies viduje per subsidijų schemas. Verslui, siekiančiam ilgalaikės sėkmės, ypač viešųjų pirkimų sektoriuje, vis dažniau tenka rinktis hibridinį modelį: pagrindinių technologijų eksportą derinant su galutiniu surinkimu Indijoje. Taip įmonės ne tik išvengia likusių protekcionistinių barjerų, bet ir optimizuoja logistikos kaštus bei pasinaudoja palankesniu GST kredito mechanizmu. |
|
Apibendrinant, 2026 m. Indija yra milžiniškų galimybių rinka, tačiau ji reikalauja preciziško pasiruošimo. Sėkmę čia lemia nebe kaina, o gebėjimas naviguoti tarp supaprastintų muitų taisyklių, skaitmenizuotos mokesčių aplinkos ir sugriežtintų techninių standartų. Indija nebėra uždara, tačiau ji tapo išranki, pirmenybę teikdama partneriams, kurie integruojasi į jos augančią pramoninę ekosistemą. |
Planuojant žengti į Indijos rinką, rekomenduojama įvertinti šalyje taikomus tarifinius ir netarifinius reguliavimo mechanizmus. Importo muitai (tarifiniai barjerai) gali skirtis priklausomai nuo produkto pobūdžio, kilmės šalies bei kitų kriterijų. Netarifiniai reikalavimai apima įvairius techninius standartus, sertifikavimo procedūras, ženklinimo taisykles ar kitus reguliacinius aspektus, kurie padeda užtikrinti prekių atitiktį nacionaliniams kokybės, saugumo ir aplinkosaugos standartams.nnIšsamią informaciją apie konkrečiai prekei taikomus muitus bei kitus reikalavimus galite rasti Europos Komisijos „Access2Markets“ portale, pasirinkus Indiją kaip tikslinę rinką ir nurodžius produkto kodą.
Eksportuojant produkciją į Indiją dažnai būtina atsižvelgti į specifinius licencijų ir leidimų reikalavimus, kurie gali skirtis priklausomai nuo produkto kategorijos. Šie reikalavimai yra skirti užtikrinti produktų saugumą, kokybę bei atitikimą nacionaliniams standartams. Rekomenduojame eksportuotojams išsamiai susipažinti su Indijos reguliavimo institucijų nustatytais reikalavimais, siekiant sklandžiai organizuoti eksporto procesą ir išvengti galimų kliūčių. Su šiais reikalavimais galite susipažinti Europos Komisijos Market Access duomenų bazėje
Iš Lietuvos į Indiją eksportuojamai produkcijai dažnai yra reikalingos įvairios licencijos ir leidimai. Su šiais reikalavimais galite susipažinti Europos Komisijos Market Access duomenų bazėje, kuri pasiekiama šiuo adresu. Šioje duomenų bazėje įvedus šalį, į kurią ketinate eksportuoti ar jau eksportuojate produkciją ir produkto kodą sužinosite visą reikalingą informaciją apie jam taikomus reikalavimus.
Į Indiją eksportuojamai produkcijai gyvūnams, gyvūniniams produktams, pašarams ir kitoms Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamoms prekėms gali būti reikalingi VET sertifikatai.
Su Indijos rinkai patvirtintais VET sertifikatų pavyzdžiais galite susipažinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos svetainėje, šiuo adresu.
Indijos e. komercijos rinka: įžvalgos ir tendencijos
Rinkos apžvalga
Pirkėjų įpročiai
Pagrindinės e. prekybos platformos ir mažmenininkai
Apmokėjimo būdai
B2Lithuania platformoje rasite Lietuvos įmonių, kurios sėkmingai eksportuoja į Indiją.
Viešieji pirkimai – tai valstybės, savivaldybės įstaigos, organizacijos ar įmonės organizuojami prekių ar paslaugų pirkimai, kurių metu perkančioji organizacija siekia geriausiomis sąlygomis įsigyti jai reikalingas prekes ar paslaugas. Viešieji pirkimai – tai galimybė Lietuvos įmonėms žengti į Indijos rinką.
Verslo kultūra Indijoje yra grindžiama stipria hierarchija ir pagarba aukštesniems darbuotojams bei vadovams. Asmeniniai ryšiai yra labai svarbūs, todėl dažnai reikia praleisti laiką susipažįstant su partneriais ir jų šeimomis prieš pradedant derybas. Laiko vertinimas Indijoje gali būti lankstesnis, ir vėlavimas nesukelia didelio nepasitenkinimo, nes derybos gali trukti ilgai ir apimti daug detalių. Verslo sprendimai dažnai priimami kolektyviai, tačiau pagarbiai atsižvelgiant į aukštesnių vadovų nuomonę. Dėl Indijos įvairovės, reikėtų atsižvelgti į socialinius, kultūrinius ir religinius aspektus, nes jie gali turėti įtakos verslo santykiams ir sprendimų priėmimui. Svarbu, kad verslo partneriai būtų lojalūs ir užtikrintų ilgalaikį bendradarbiavimą.
