Danija

Lietuviškos kilmės prekėms Danija 2024 m. buvo 11-a didžiausia eksporto rinka, kuriai teko 3,1% (749 mln. EUR) viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Lietuviškos kilmės prekių į Daniją eksporto struktūroje didžiausią dalį sudarė baldai – 23% arba 170 mln. EUR (6-a didžiausia eksporto rinka), plastikai ir jų dirbiniai – 9,7% arba 72 mln. EUR (7-a didžiausia eksporto rinka), mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys – 9,4% arba 71 mln. EUR (5-a didžiausia eksporto rinka), įvairūs chemijos produktai – 7,6% arba 57 mln. EUR (3-a didžiausia eksporto rinka), dirbiniai iš geležies arba iš plieno (iš juodųjų metalų) – 4,9% arba 36 mln. EUR (6-a didžiausia eksporto rinka). Palyginti su 2023 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Daniją sumažėjo 0,4% arba 3,22 mln. EUR. Labiausiai mažėjimą lėmė mineralinis kuras. Per 2025 m. sausio-sausio mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Daniją palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu didėjo 18% arba 11 mln. EUR.

 LIETUVOS – DANIJOS DVIŠALĖ PREKYBA 

	Prekyba su Danija vyksta ES bendrosios rinkos rėmuose, todėl muitų tarifai netaikomi. Tačiau Danija pasižymi viena didžiausių mokestinių naštų ES ir itin aukštais skaitmenizacijos bei aplinkosaugos reikalavimais, kurie tiesiogiai veikia eksporto procesus.
	Vienas pagrindinių aspektų – mokesčių sistema. Standartinis PVM (MOMS) tarifas Danijoje yra vienas didžiausių Europoje – 25 %. Skirtingai nei daugelis kitų ES šalių, Danija taiko minimalias išimtis ir beveik neturi lengvatinių tarifų (pvz., maistui ar vaistams taikomas tas pats 25 % tarifas). Be to, Danijoje galioja plati akcizų sistema, apimanti ne tik energiją ar alkoholį, bet ir specifines sritis, tokias kaip pakuotės, baterijos ir net tam tikri žaliaviniai produktai.
	Skaitmenizacijos srityje Danija yra lyderė. Verslo sandoriuose, ypač su viešuoju sektoriumi, privaloma naudoti NemHandel infrastruktūrą – tai nacionalinis elektroninių sąskaitų faktūrų tinklas, dabar integruotas su europiniu Peppol standartu. Nuo 2024–2026 m. įsigalioję nauji Danijos buhalterinės apskaitos įstatymo (Bogføringsloven) pakeitimai įpareigoja daugelį įmonių naudoti tik skaitmenines, debesyse veikiančias apskaitos sistemas, kurios užtikrina automatinį duomenų perdavimą mokesčių inspekcijai (Skattestyrelsen).
	Aplinkosaugos srityje Danija įgyvendina vieną pažangiausių gamintojo atsakomybės (EPR) sistemų. Nuo 2025 m. pabaigos įsigaliojo nauji reikalavimai pakuočių rūšiavimui ir perdirbimui, reikalaujantys, kad visos į rinką tiekiamas pakuotės būtų apskaitytos per nacionalinę sistemą (pvz., VMP). Taip pat Danija naudoja unikalią depozito sistemą gėrimų tarai (Dansk Retursystem), kuri yra privaloma visiems gėrimų gamintojams ir importuotojams.

Eksportuotojo kontrolinis sąrašas 

Lietuva ir Danija yra Europos Sąjungos narės, todėl tarp jų vykdoma prekyba vyksta laisvosios rinkos sąlygomis. Tai reiškia, kad įmonės gali laisvai eksportuoti ir importuoti prekes be kiekybinių apribojimų ar kitų prekybą ribojančių priemonių, įskaitant tarifinius ir netarifinius barjerus.

Už informaciją apie licencijas ir leidimus Europos Sąjungoje, įskaitant ir Daniją, atsakingi konkrečios šalies paslaugų ir gaminių kontaktiniai centrai. Kreipiantis į šiuos centrus galima:

	Sužinoti reikalavimus, taikomus licencijų ir leidimų gavimui.
	Gauti informaciją apie nacionalinius reikalavimus gaminiams, kurie nėra reglamentuoti ES teisės aktais.
	Sužinoti sąlygas laikinam paslaugų teikimui.

Kontaktiniai centrai Danijoje:

• Paslaugų kontaktinis centras
• Gaminių kontaktinis centras
• Statybos gaminių kontaktinis centras – jei aktualu statybų sektoriui

Danijos e. komercijos rinka: įžvalgos ir tendencijos

Rinkos apžvalga

• Danijos e. komercijos rinka nuolat auga – 2023 m. pajamos siekė 7,27 mlrd. EUR, o iki 2029 m. prognozuojama, kad jos išaugs iki 11,27 mlrd. EUR.
• 2023 m. vietiniai el. prekybos pardavimai sudarė 132,4 mlrd. DKK, o užsienio el. parduotuvės uždirbo apie 53,4 mlrd. DKK.
• 80% Danijos gyventojų reguliariai apsiperka internetu.

Pirkėjų įpročiai

• 89% danų perka iš vietinių el. parduotuvių, 40% – iš kitų ES šalių, o 16% – iš už ES ribų.
• 72% pirkėjų perka drabužius ir sporto prekes, 56% – bilietus į renginius, 49% – greitąjį maistą ir paruoštus patiekalus.
• 55% danų prieš didelius pirkinius ieško informacijos internete.
• 45% pirkėjų perka naudodami išmanųjį telefoną, o 35% – kompiuterį.

Populiariausi produktai e. prekyboje

• Drabužiai ir sporto prekės – 72% pirkėjų.
• Elektronika ir buitinė technika – 49% pirkėjų.
• Namų apyvokos prekės, baldai ir žaislai – 38% pirkėjų.
• Greitasis maistas ir maisto prekės – 22% pirkėjų.

Pagrindinės e. prekybos platformos ir mažmenininkai

• Populiariausios parduotuvės:
  Shein.com (310 mln. USD pajamos),
  Zalando.dk (298 mln. USD),
  Apple.com (224 mln. USD),
  Elgiganten.dk (203 mln. USD),
  IKEA (194 mln. USD).
• Populiariausios el. prekybos vietos: Zalando, Temu, Boozt, Shein, AliExpress.
• Didžiausią rinkos dalį užima Shopify (31%), WooCommerce (20%) ir Squarespace (11%).

Apmokėjimo būdai

• Populiariausi mokėjimo metodai: kreditinė kortelė (65%), tiesioginis debetas (55%), internetiniai mokėjimai (52%).
• Populiariausias pristatymo būdas – siuntų taškai (58%), 28% pirkėjų renkasi pristatymą į namus.

• Danijos prekybos taryba: The Trade Council
• Danijos pramonės konfederacija - Dansk Industri
• Danijos prekybos ir amatų rūmai: Danskerhverv
• Danijos verslo informacija: Danish Business Authority
• Startup Denmark: Startup Denmark
• Danijos inovacijų fondas: Innovationsfonden
• Danijos inovacijų centras: ICDK
• Danijos geltonieji puslapiai: DEGULESIDER
• Mokesčių ministerija: SKM
• Danijos mokesčių inspekcija: SKAT
• Danijos statistika: DST
• Informacija apie Kopenhagą: International Copenhagen
• Gyvenimo pradžia Danijoje: Nyidanmark
• Verslo pradžia Danijoje: Invest in Denmark
• Patarimai verslui: Startupsvar
• Bendra informacija apie Daniją: Denmark.dk
• Danijos energetikos agentūra: ENS
• Danijos vyriausybės skaitmeninių viešųjų paslaugų agentūra: DIGST
• Digital Hub Denmark: Digital Hub Denmark
• Danijos vaistų agentūra: Lægemiddelstyrelsen
• Danijos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos taryba: UFM
• Danijos žemės ūkio ir maisto taryba: Agriculture and Food
• Danijos platforma, skirta tyrėjams: EURAXESS DK
• Danijos žuvininkystės taryba: Fiskeristyrelsen
• Danijos veterinarijos ir maisto tarnyba: Fødevarestyrelsen

B2Lithuania platformoje rasite Lietuvos įmonių, kurios sėkmingai eksportuoja į Daniją.

 Peržiūrėti įmonių sąrašą 

Viešieji pirkimai – tai valstybės, savivaldybės įstaigos, organizacijos ar įmonės organizuojami prekių ar paslaugų pirkimai, kurių metu perkančioji organizacija siekia geriausiomis sąlygomis įsigyti jai reikalingas prekes ar paslaugas. Viešieji pirkimai – tai galimybė Lietuvos įmonėms žengti į Danijos rinką.

Bendraujant su verslo partneriais Danijoje, svarbu laikytis tiesioginės, aiškios ir atviros komunikacijos. Danai vertina pragmatiškus ir realius sprendimus, todėl verslo susitikimuose rekomenduojama išsakyti konkrečius pasiūlymus, pagrįstus faktais ir duomenimis. Būtina vengti perteklinio kalbėjimo ar aplinkinių temų, nes tiesmukumas ir aiškumas yra labai vertinami.

Danijoje verslo santykiuose labai svarbus punktualumas, todėl reikėtų atvykti laiku ir laikytis nustatytų susitikimų terminų. Verslo partneriai dažnai linkę priimti sprendimus bendradarbiaujant ir įtraukiant visas šalis į diskusiją, tad svarbu būti pasirengusiam konstruktyviai prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso.

Santykiuose su danų partneriais verta rodyti pagarbą jų laiko vertinimui ir atvirumui, todėl nereikėtų skubinti procesų, o vietoj to leisti partneriams priimti sprendimus savo tempu. Tuo pačiu svarbu, kad verslo susitarimai būtų pagrįsti abipusiu pasitikėjimu ir sąžiningumu, nes tai yra esminiai elementai stiprinant ilgalaikius santykius.